Meteorologai vieningai sutaria, kad ši žiema šaiposi iš bet kokių prognozių. Vis dėlto manoma, jog vasaris pagaliau primins, kas yra šaltis ir pūgos.
Sinoptikai įspėja – mūsų vėl laukia stipriai vėjuotas ir drėgnas savaitgalis. Jau vakar nerimauti pradėjęs vėjas šiandien, ryt ir poryt sustiprės iki 20 m/s, o gūsiai, ypač pajūryje, sieks 26 m/s. Viliamasi, kad šios savaitės pradžios mastų, kai pajūryje šėlo uraganinis vėjas (35 m/s), numatoma vėtra vis dėlto nepasieks. Negana to, artimiausiomis naktimis pranašaujamas stiprus lietus, o kai kur – šlapdriba ir sniegas.
„Toks vėjas gana pavojingas. Jis gali nulaužti ar išversti medžius, nuplėšti stogus, reklaminius skydus, nutraukti elektros laidus ir t. t. Todėl žmonėms patariama pasisaugoti, bent jau nestatyti automobilių po senais medžiais”, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė Audronė Galvonaitė.
Audringas savaitgalis laukia ir Europos gyventojų. Prognozuojama, kad vėjo greitis kai kuriose valstybėse sieks 17-20 m/s, o prie jūros – dar daugiau.
Gražūs vardai – dideli nuostoliai
Andrejus, Šantalis, Feliksas, Gabrielė, Hubertas, Karen, Olga, Rebeka, Sebastianas, Tania ir kt. – štai tokį žavų uraganų, kurie Atlanto vandenyne kils 2007-aisiais, vardyną patvirtino Pasaulinė meteorologijos organizacija.
Pasak Galvonaitės, uraganų, pridariusių labai daug nuostolių, pavyzdžiui, kaip prieš porą metų siautusi „Katrina”, vardai jau niekada nebus įtraukti į sąrašą. O štai „Anatolijus”, per Lietuvą 40 m/s greičiu praskriejęs 1999-ųjų gruodžio 4 dieną ir šalies ūkiui padaręs apie 40 mln. litų žalos, po kurio laiko vardyne gali ir pasikartoti. Mat jo nuostoliai pasaulio mastu neatrodo dideli.
Vis dėlto stipriausias uraganas niokojo Lietuvą 1967 metų spalio 18-ąją, tik vardo dar neturėjo. Vėtra nutraukė daugybę elektros laidų, sugriovė Palangos tiltą, išvartė didelius plotus medžių ir t. t. „Vilniuje tuomet vėjas mėtė kioskus”, – prisiminė Galvonaitė.
Galingi uraganai Lietuvoje siautė ir 1970, 1972, 1983, 1993, 2005 metais.
Vasarį ateis žiema?
Galvonaitės teigimu, pasaulio mokslininkai sutaria: šių metų žiema nepateisina jokių prognozių. Štai sausio 10-ąją Lietuvoje buvo užfiksuotas mėnesio šilumos rekordas – 12,6 laipsnio.
Tad gal šiemet išvis apsieisime be žiemos? „Užvakar klausiausi mokslininkų diskusijų, kada pagaliau ateis tikra žiema. Prieita prie vieningos nuomonės, kad vasaris bus žiemiškas. Tiesa, ar atšiaurus, kol kas nežinia”, – kalbėjo Galvonaitė. Paklausta, ką mano apie šias prognozes, klimatologė atsakė, jog tokia tikimybė iš tiesų yra didelė. Tačiau ar vasaris bus toks kaip įprasta Lietuvoje – šaltas, pūgingas, – sunku pasakyti.
Mokslininkai ginčijasi ir dėl kovo mėnesio. Vieni įsitikinę, kad jis bus labai šiltas, kiti – kad šaltas ir pereis į šaltą vasarą. „Vasarą labai įšilęs Atlantas sukaupė nepaprastai daug energijos, todėl dabar ištisomis virtinėmis gena ciklonus. Tad šiuo metu aktyviausi turėję būti Sibiro anticiklonai nustumti į pašalį”, – aiškino specialistė.
Šiuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos ir Australija kenčia nuo kito gamtos reiškinio – „El Nino”, kuris prieš Kalėdas susiformavo Ramiajame vandenyne. Todėl Australijoje labai sausa, dega miškai, o vieną Amerikos dalį siaubia sniegas, pūgos, kitą – nuošliaužos ir liūtys.
Augalams ramybė būtina
Kaip šaltas vasaris galėtų paveikti šiuo metu vegetuojančią, pumpurus kraunančią ir net žydinčią augaliją?
„Jei ta žiema užgriūtų iš karto su dideliais šalčiais, nuostoliai būtų didžiuliai, o jei pradėtų šalti pamažu – po tris, penkis laipsnius per keletą dienų, viskas būtų gerai. Augalai greitai prisitaiko, todėl spėtų pasiruošti ilgiau žiemoti”, – LŽ pasakojo Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Vaičiulis.
Anot jo, dabar augalams – ramybės laikotarpis, tačiau jie vegetuoja, eikvoja maisto atsargas, tad pavasarį, jei vasaris bus toks pat kaip sausis, bus silpnesni, neatsparūs įvairioms ligoms ir dėl to teks taikyti papildomas apsaugos priemones.
Pavojingiausias dabar metas – žieminiams augalams, ypač rapsams. Sodams, nors vaismedžių pumpurai ir pabrinkę, pavojus negresia. „Augalai turi išgyventi ramybės laikotarpį. Jei jo nėra, jiems „pasimaišo protas”. Tada augalai nežino, kaip elgtis”, – kalbėjo Vaičiulis.
Lokiai nežino, ar nori miego
Kas jau kas, o Lietuvos zoologijos sodo beždžionės dėl šiltos žiemos tikrai nesijaudina. Kaip ir kiti šilumą mėgstantys gyvūnai. Pasak Zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Virginijos Mikutavičienės, anksčiau visi šie gyvūnai šaltuoju metų laiku po tris ar keturis mėnesius būdavo uždaryti, o dabar – jokių kliūčių nuo ryto iki vakaro džiaugtis grynu oru.
Kur kas sunkiau tokią netradiciškai šiltą žiemą ištverti keturiems Kaune gyvenantiems lokiams – baltajam ir trims baribalams (juodiesiems). „Jie sutrikę – lyg nori miego, lyg ne, mažiau ėda, yra apatiški”, – dabartinę augintinių būklę apibūdino Mikutavičienė. Tačiau, anot jos, mieguistumas nesutrukdė lokiams sulaužyti narvo grindų. Beje, tradiciškai žiemos pogulio eidavo tik baribalai – tėvas Grigas su sūnumis Suodžiu ir Šlepsiu, baltasis lokys Kasparas tokio „poniško” įpročio apskritai neturi.
Apsnūdęs, bet neįmigęs, ir vienintelis zoologijos sodo barsukas. Jam kasdien padedama maisto, kad nubudęs galėtų pasistiprinti.
O štai lapės, kiti švelniakailiai žvėreliai laukdami žiemos prikaupė riebalų atsargų, pakeitė kailį, tad dabar, pasak Mikutavičienės, primena kamuoliukus.