„Ašmenų 2” režisieriui Guillermo del Torro įkvėpimas sukurti šiurpoką filmą „Pano labirintas” atėjo tik poto, kai vienas Niujorko taksistas jam sugrąžino pamestus rankraščius ir piešinius apie filmą. Guillermo del Torro buvo tikras, kad jau niekada nebeatgaus savo užrašų ir minčių, kurias kaupė daugelį metų ir netyčia paliko ant galinės taksi automobilio sėdynės. Filmų kūrėjas tik išlipęs iš taksi suprato, ką padaręs, todėl greitai susistabdė kitą automobilį ir pradėjo vytis benuvažiojančių savo idėjų. Tačiau gaudynės nuėjo perniek, nes persekiojamas taksi pradingo iš persekiotojų akiračio. Ant užrašų knygelės nebuvo nei režisieriaus vardo ir pavardės nei adreso, kuriuo jį galima būtų rasti. Tačiau taksi vairuotojui prireikė tik dviejų dienų, kad išsiaiškintų, kam priklauso tie užrašai ir sugrąžintų teisėtam savininkui. Už tokį poelgį pastarasis gavo 2000 litų atlygį.
Filmų kūrėjas Guillermo del Torro jau labai ilgai niekaip negalėjo įspūdingai užbaigti savo idėjų, o šis lemtingas jo užrašų ir piešinių sugrąžinimas, suteikė daugiau akstino judėti į priekį ir sukurti filmą, kurį Meksika pristato kaip kandidatą gauti Oskarą nominacijoje „Geriausias filmas užsienio kalba”
„Pano labirintas” yra neabejotinai geriausias meksikiečių režisieriaus kūrinys-šedevras, kuris daugeliui žiūrovų primins nerealią pasaką, bet privers prisiminti fašizmo paliktus pėdsakus pasaulio istorijoje. Guillermo del Toro iki smulkmenų viską apgalvojo, todėl filme nėra nė vieno nereikalingo kadro, kiekvienas momentas turi prasmę ir visos scenos yra labai svarbios. Tai yra filmas apie meilę, šeimą, nemirtingumą, nekaltybę, visagalį likimą ir, kaip visuomet, gėrio kovą prieš blogį.