Jeigu netyčia parduotuvėje sugadinote prekę, mokėti už ją nebūtina, – tuo pirkėjus bando įtikinti vartotojų teisių gynėjai bei patys prekybininkai.
Tačiau realiai atsidūrę tokioje situacijoje daugelis pirkėjų savo kailiu patiria, kad įrodyti, jog prekę sugadinai netyčia, gali būti labai sunku.
Klaipėdietė Svetlana Tereščenko iki šiol sako sudrebanti prisiminusi prieš keletą mėnesių įvykusį incidentą, kai ji parduotuvėje netyčia užkliudė kelis litus kainuojančią prekę, o atsisakiusi už ją sumokėti, apsaugininkų buvo uždaryta į belangę patalpą.
„Manau, kad kompanijos, gerbiančios savo vardą ir norinčios išsaugoti klientus, apskritai neturėtų kelti problemų dėl sugadintų prekių. Reikalauti sumokėti būtų galima nebent tais atvejais, kai pirkėjai chuliganiškai siautėja ir gadina prekes”, – svarstė Vartotojų teisių instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Deja, pasak jos, institute netyla skambučiai ginčuose su prekybininkais nukentėjusių ir pagalbos prašančių žmonių.
Prašys atlyginti moralinę žalą
„Jei būčiau žinojusi, kad nekaltas apsilankymas parduotuvėje man kainuos tiek nervų, būčiau ten nė kojos nekėlusi”, – pradėjo pasakoti S. Tereščenko.
Anot moters, prieš keletą mėnesių ji parduotuvėje „Drogas” netyčia užkliudė per 5 litus kainuojančią molinę kiaulę taupyklę. Atsisakiusi už ją mokėti, atsidūrė apsaugininkų belangėje, o vėliau dėl to kreipėsi į teisėsaugininkus. Dabar moteris laukia bylos nagrinėjimo teisme.
S. Tereščenko sako norinti perspėti visus pirkėjus, kad jie neužmirštų savo teisių ir aklai nepaklustų prekybininkų bei apsaugininkų nurodymams.
„Parduotuvėje apžiūrinėdama skutimosi peiliukus netyčia užkliudžiau šalia surikiuotas kiaules taupykles. Viena jų nukrito – nuskilo jos šnipas. Pardavėja pasakė, kad teks sumokėti. Pasakiau, kad tai padariau netyčia ir paprašiau pakviesti vedėją. Kol ji atėjo, nusipirkau prekių už 40 litų. Atėjus vedėjai, paprašiau parodyti taisykles, kuriose būtų nurodyta, kad aš privalau sumokėti už netyčia sugadintą daiktą. Ji tiesiog iškvietė apsaugą”, – nelemtą dieną prisiminė S. Tereščenko.
Toliau, pasak jos, viskas vyko kaip filme. Apsaugininkai nepratardami nė žodžio nusivedė ją į administracines patalpas ir žvilgsniu parodę į duris liepė užeiti į jų patalpą.
„Galvojau, kad mes ten pasikalbėsime, bet tik išgirdau užtrenkiamų durų ir užsukamo rakto garsą. Pamačiusi, kad esu užrakinta vos kelių kvadratinių metrų belangėje patalpoje, puoliau į paniką – pradėjau daužyti duris ir šaukti, kad mane išleistų. Tačiau ten teko išbūti visą pusvalandį”, – apie patirtą stresą pasakojo S. Tereščenko.
Laimei, moteris turėjo mobilųjį telefoną – išsikvietė policijos pareigūnus, kurie ją nusivežė į nuovadą. Išgirdę, kad visas šis incidentas kilo tik dėl netyčia sudaužytos taupyklės, pareigūnai moterį paleido. Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sulaikymo.
„Prisimenu, kai tyrėja apklausinėjo vieną iš mane uždariusių apsaugininkų ir jam užsiminė, kad turi teisę jį uždaryti kol vyks apklausa, šis apsiverkė… Tuomet pagalvojau – negi būdamas toks jautrus, niekada nepagalvoja, ką patiria žmogus, kurį jis šaltakraujiškai uždaro į belangę”, – prisiminė moteris.
S. Tereščenko sakė pasimokiusi iš savo patirties ir patarė visiems žmonėms labiau domėtis savo teisėmis.
„Kitą kartą niekur neičiau su apsaugininkais, o pareikalaučiau iškviesti policiją ir niekur nesitraukčiau iš tos vietos, kur įvyko incidentas. Nes pardavėjos viską gali pakeisti – perdėlioti prekes ne tavo naudai”, – patarė S. Tereščenko.
Klaipėdos miesto prokuratūros prokurorė Irina Valadkienė „Vakarų ekspresui” sakė, kad ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas ir byla perduota teismui. Kol nepriimtas vienoks ar kitoks sprendimas dėl apsaugininkų kaltės nustatymo, teisėsaugininkai šio įvykio nekomentuoja.
S. Tereščenko, be kita ko, svarsto paduoti ieškinį ir dėl moralinės žalos atlyginimo.
Sugadinai – mokėk dvigubai
Tokių atvejų, kai prekybininkai reikalauja sumokėti už netyčia sugadintą prekę, pasak Vartotojų teisių instituto prezidentės Zitos Čeponytės, pasitaiko dar gana dažnai.
„Dažniausiai sulaukiame skambučių iš žmonių, kurie nukenčia mažesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose. Dažniau skambina iš regionų, bet pasitaiko ir iš didmiesčių. Dažnai būna, kad taupydami vietą prekybininkai prigrūda pilną parduotuvę prekių – neįmanoma net praeiti. O kai kuris nors pirkėjas netyčia užkliūna ir jas sugadina, prašo kompensuoti nuostolius. Yra tekę girdėti net tokių atvejų, kai pardavėjas reikalavo už sudaužytą prekę sumokėti dvigubai. Labai dažnai iš tėvų reikalaujama, kad jie sumokėtų už tai, kad vaikas parduotuvėje sugadino prekę”, – pasakojo Z. Čeponytė.
Toks prekybininkų elgesys Vartotojų teisių instituto prezidentę labai stebina.
„Šitaip elgdamiesi prekybininkai kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Jei nesugebi išdėlioti prekių taip, kad niekas jų neužkliūtų, tai jau tavo problema. Jei reikalausi sumokėti už sugadintą prekę, pirkėjas niekada pas tave nebegrįš”, – pasakojo Z. Čeponytė.
Nusišluosto nešvarias rankas
Daugelis prekybininkų tikina, jog laikosi būtent tokio principo: netyčia sugadintos prekės – pačių prekybininkų rūpestis.
Tačiau esą neretai pasitaiko atvejų, kai pirkėjai sąmoningai gadina prekes – pavyzdžiui, drabužių parduotuvėse išpjausto sagas, nukabinėja prie drabužių pritvirtintas grandinėles ir t.t.
„Yra buvę ir taip, kad pirkėjas tyčia peiliu durstė pieno pakuotes, pasitaiko, supjausto rankines, drabužius, avalynę. Kiti sugalvoja nusišluostyti nešvarias rankas į medžiaginius daiktus”, – pirkėjų išdaigas prisiminė „Maxima LT” atstovė Viktorija Jakubauskaitė.
Pasak jos, tokiais atvejais, kai prekės gadinamos chuliganiškai, prašoma padengti nuostolius.
„Tačiau jei prekė sugadinama netyčia, nepriklausomai nuo jos kainos, už ją mokėti nereikia. Tai gali būti ir keliasdešimt litų kainuojantis vyno butelis”, – tikino V. Jakubauskaitė.
Įrodyti tyčinį niokojimą – nesunku
Kaip įrodyti, ar prekė buvo sugadinta tyčia, ar ne? Ar, pavyzdžiui, žmogus, besimatuodamas jam per mažą drabužį ir jį suplėšęs, turi sumokėti už tai, kad pervertino savo galimybes?
Pasak Z. Čeponytės, tokie klausimai gali iškilti tik itin žemos aptarnavimo kultūros prekybininkams: „Nesant akivaizdžių įrodymų, jog pirkėjas šitaip pasielgė tyčia, save gerbiantis pardavėjas atsakomybę turėtų prisiimti sau”.
V. Jakubauskaitė pasakojo, kad paprastai situaciją prekybos salėje stebi apsaugininkai, salės darbuotojai. Be to, iškilus ginčui, galima peržiūrėti vaizdo įrašą. Tad esą nėra sunku įrodyti, kad pirkėjas niokojo svetimą turtą tyčia.
„Kadangi šis dalykas nėra atskirai įstatymiškai reglamentuotas, iškilus ginčui, tenka vadovautis bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis. Juk bet kuriame ginče nėra lengva įrodyti, kieno kaltė. Todėl dažnai pirkėjai, nenorėdami gadinti savo nervų ir laiko, sutinka susimokėti net ir tais atvejais, jei prekę sugadino netyčia”, – pasakojo Z. Čeponytė.
Įstatymo pakeitimai situacijos nekeičia
Sausio 12 dieną Seimas pritarė Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimams, kurie esą turėtų užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymą vartotojų teisių gynimo srityje.
Tačiau, pastebėjo Z. Čeponytė, priėmus šį įstatymą, bandoma klaidingai informuoti visuomenę, esą dabar vartotojų teises apginti bus kur kas lengviau.
„Užuot supaprastinus neteisminių ginčų procedūras, buvo nueita sudėtingesniu keliu. Kadangi dabar egzistuoja daugybė skirtingų institucijų, kurios nagrinėja ginčus dėl skirtingų dalykų, vartotojo užduotis – išsiaiškinti, į kurią instituciją jam tikslingiausia kreiptis. Mūsų siūlymas buvo unifikuoti ginčų nagrinėjimo tvarką, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Tad sakyti, kad dabar vartotojų teises apginti bus paprasčiau – neteisinga”, – sakė Z. Čeponytė.