Iš svetimos sąskaitos pavogtas milijonas

Teisėsaugininkams pavyko sulaikyti tik nusikaltimo vykdytoją, organizatorių tebeieškoma

Apsukrūs aferistai ir toliau atakuoja Lietuvos komercinius bankus. Prieš kelis mėnesius nuo nusikaltėlių nukentėjo bankas „DnB Nord”, iš kurio sukčiai pagrobė milijoną litų.

Pakako suklastoti dokumentus

Solidžią pinigų sumą nusikaltėliai pernai spalio pabaigoje sugebėjo pasisavinti iš vieno privataus asmens terminuotos sąskaitos, kur pilietis laikė už parduotą žemę gautus pinigus.

Nusikaltimą tiriantys pareigūnai neabejoja, kad sukčiai turėjo sukaupę nemažai informacijos ir kruopščiai pasirengė vagystei – jie sugebėjo suklastoti dokumentus, nutraukti terminuoto indėlio sutartį ir per kelias dienas ištuštinti sąskaitą.

Nusikaltimo scenarijų pavyko įgyvendinti suklastojus dokumentus, tarp jų seno pavyzdžio Lietuvos Respublikos pasą, ir pinigų savininko parašus. Su padirbtais dokumentais į banką buvo atsiųstas vienas asmuo, kuris „DnB Nord” darbuotojams nesukėlė jokio įtarimo. Klientu apsimetęs vyras su banku pasirašė elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį.

Vėliau elektroniniais kanalais dalis milijono atsidūrė kito banko sąskaitoje, iš kurios pervesta suma pasiimta grynaisiais. Likusią dalį pinigų, taip pat grynaisiais, sukčių patikėtinis pasiėmė įvairiuose banko „DnB Nord” filialuose.

Visas šias operacijas nusikaltėliai įvykdė per kelias dienas. Vagystė išaiškėjo sąskaitoje pasigedus pinigų tikrajam jų savininkui.

Bendrų neišduoda

Nusikaltimą tiriančios Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius „Kauno dienai” teigė, kad gruodžio pradžioje buvo sulaikytas vienas įtariamųjų, kurio asmenybę pavyko nustatyti peržiūrėjus banko vaizdo kamerų įrašus.

Pareigūnai neabejoja, kad šis 56-erių metų asmuo buvo specialiai pasirinktas tarpininko pareigoms atlikti, iš anksto įvertinus, kad jis greičiausiai bus išaiškintas. Pastarasis, jau kartą teistas už vagystę, kaltės neneigia, tačiau pareigūnams paaiškino tik faktines aplinkybes, o savo bendrų neišdavė. Tad kol kas teisėsaugininkams nepavyko atsekti tikrųjų nusikaltimo organizatorių pėdsakų.

L.Kuprusevičiaus teigimu, ant banko „DnB Nord” darbuotojų nusikaltimo šešėlis nekrito. Padirbti dokumentai, su kuriais įtariamasis lankėsi ne viename banko filialų, darbuotojams neatrodė įtartini.

Banko „DnB Nord” atstovas spaudai Andrius Vilkancas suskubo informuoti, kad bankas visiškai atsako už klientų lėšų sąskaitose saugumą, tačiau tyrimo nekomentavo.

„Bankas ėmėsi visų tokiais atvejais numatytų veiksmų ir pirmiausia apie įvykį informavo pareigūnus. Bendradarbiaudami su teisėsaugininkais svarstysime, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių atvejų nepasikartotų ateityje”, – sakė banko atstovas.

Ar vagių padaryta finansinė žala guls ant banko pečių, A.Vilkancas nesiėmė prognozuoti: „Bankas yra apsidraudęs veiklos rizikas. Tačiau kol kas ikiteisminis tyrimas tęsiasi, ir nuo jo baigties priklausys tolesnė įvykių eiga.”

Vagia ir savi, ir svetimi

Bankininkai ne kartą buvo įspėję, kad nusikaltėliai ieškos būdų, kaip pasinaudoti populiarėjančiomis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Bankų klientai raginami neatskleisti slaptažodžių ir konfidencialios informacijos. Vis dėlto tikėtina, kad aferistai ir toliau ieškos būdų, kaip įveikti bankų apsaugos sistemas, nors greičiausiai kaukėtus ir ginkluotus nusikaltėlius keis prie kompiuterių sėdintys įsilaužėliai, kurie neapsiribos smulkiomis sumomis.

Iš „DnB Nord” banko nugvelbtas milijonas litų nėra didžiausia Lietuvoje pavogta suma. 2004-ųjų rugpjūtį dvigubai didesnį grobį pavyko išnešti apiplėšus Vokietijos banko „Vereins und Westbank AG” Vilniaus skyrių. Tačiau pinigais nusikaltimo organizatoriai pasidžiaugė vos 30 valandų. Banką saugojęs saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras” darbuotojas Pavelas Kobecas ir jo bendras Giedrius Kvedaravičius buvo sulaikyti ir už banko plėšimą sulaukė realių – 5 ir 4,5 metų laisvės atėmimo bausmių. Beveik visi pavogti pinigai buvo surasti ir grąžinti bankui.

Iki šiol iš komercinių Lietuvos bankų nusikaltėliams buvo pavykę nugvelbti nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių litų. Nuo sukčių ir net savų darbuotojų atakų teko ne kartą gintis ir „DnB Nord” bankui, kuris prieš metus vadinosi „Nord/LB”, o dar anksčiau – Lietuvos žemės ūkio banku.

Dar 2003-iaisiais „Nord/LB” banke, įdiegus griežtesnę kontrolės ir pinigų plovimo prevencijos sistemą, buvo demaskuota organizuota šiame banke dirbusių asmenų grupė, kuri maždaug porą metų sukčiavo atlikdama valiutos konvertavimo operacijas. Skaičiuota, kad darbuotojai dešimtyje banko klientų aptarnavimo padalinių pasisavino beveik milijoną litų.

Dar keli banko darbuotojai buvo sulaikyti 2005-ųjų balandį, kai paaiškėjo, kad klastojant dokumentus aferistams pavyko išplauti nemenką pinigų sumą. Žalą tuomet patyrė bankas, o ne klientai.

Ištirti ne visi plėšimai

Bene didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlė 2001 balandžio 17 dieną prie parduotuvės „Maxima Bazė” Vilniuje įvykdytas inkasatoriaus apiplėšimas. Vėlyvą vakarą du ginkluoti nusikaltėliai iš pasalų užpuolė ir sužeidė tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių ir pagrobė maišą su 70 tūkst. litų.

Nei pinigų, nei nusikaltėlių surasti nepavyko. Šis apiplėšimas buvo priskirtas Romo Zamolskio įvykdytiems nusikaltimams.

Ne visiems bankų plėšikams pavyko išvengti atsakomybės. Iki šiol didžiausios bausmės sulaukė Justinas Buta, kuris kartu su trimis bendrais 1995 metų rugsėjį apiplėšė tuometinio „Hermio” banko Šiaulių filialą. Pasmaugę apsaugos darbuotoją, jie pagrobė 940 tūkst. litų. Tai buvo pirmas toks stambus banko plėšimas ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.

Nusikaltimo organizatoriumi pripažintas Justinas Buta nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Trys jo bendrininkai atsipirko 15 metų nelaisvės atėmimo bausmėmis.