Lietuva apsisprendė, ko ir kaip sieks energetikos sektoriuje iki 2025-ųjų metų
Seimas beveik vienbalsiai pritarė Nacionalinės energetikos strategijos (NES) projektui bei nutarimo dėl šios programos įgyvendinimo projektui ir nepaliko abejonių, kad istoriniu vadinamas dokumentas jau šiandien bus priimtas ir įsiteisės.
Ketvirtą kartą nuo 1994-ųjų perrašomoje NES daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms Lietuvos bei Baltijos šalių regiono energetinio saugumo problemoms, pradedant prijungimu prie europinių elektros, naftos, dujų sistemų, alternatyvių energijos išteklių naudojimu ir baigiant naujos branduolinės jėgainės statyba.
Laimėjimai ir praradimai
Pasak dokumento autorių, svarbiausias naujosios NES tikslas yra „užtikrintas stabilus ir veiksmingas energetikos sektoriaus darbas”. Vertinant, kas šioje srityje buvo nuveikta lig šiol, atkreipiamas dėmesys, jog per keletą pastarųjų metų visas energetikos ūkis buvo restruktūrizuotas vadovaujantis ES teisės aktų reikalavimais. Svarbiausiais laimėjimais energetikos specialistai vadina siekius suardyti vertikaliai integruotas monopolijas ir sąlygų konkurencijai sudarymą. Didelė dalis energijos generavimo ir skirstymo veiklų privatizuota pritraukiant tiek vietinį, tiek ir užsienio privatų kapitalą. Ekspertai itin pozityviai vertina ženkliai pagerintą Ignalinos AE saugą, sudarytas visas reikiamas technines sąlygas laisvai pasirinkti naftos ir jos produktų tiekėjus, pastangas kaupiant strategines 90 dienų naftos produktų atsargas.
Atkreipiamas dėmesys į solidžias apimtis įgaunančią biodegalų gamybą bei naudojimą. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse 2005-aisiais padidėjo iki 8,7 proc., o iki 2010-ųjų turėtų būti pasiekti 12 proc. Sumontavus visas numatytas vėjo elektrines, kurių statybos procesas jau prasidėjo, ir biokurą deginančias elektrines, 2010-aisiais daugiau kaip 7 proc. elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Svarbu ir tai, kad buvo išsaugota ir palaipsniui modernizuojama centralizuoto šilumos tiekimo sistema, įgyvendintas kompleksas priemonių, mažinančių aplinkos taršą. Sparčiau, nei buvo prognozuojama, gerėjo energijos vartojimo ūkio šakose efektyvumas. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vienetui pagaminti 2005-aisiais pirminės energijos sunaudota net 1,9 karto mažiau nei 1990-aisiais. Tačiau norint pagal šį rodiklį pasiekti dabartinį ES šalių vidurkį, Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumą reikia padidinti dar beveik 50 proc.
Bene rimčiausia vadinama Lietuvos energetinio saugumo problema, kuri ypač paaštrėjo po sprendimo 2009-aisiais uždaryti Ignalinos AE. Ekspertų, dalyvavusių NES kūrime, manymu, energetinio saugumo problemas, kurias Lietuvai vienai būtų labai sunku arba beveik neįmanoma išspręsti. Ilgalaikio ir patikimo gamtinių dujų tiekimo, būsimos naujos atominės elektrinės statyba ir elektros energijos sistemos integracijos į europines sistemas uždavinius galima lengviau išspręsti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Baltijos šalimis – Estija, Latvija ir Lenkija.
Energetika virto politika
Būtent sparčiai kintančios sąlygos ir verslo aplinka – numatomas Ignalinos AE uždarymas 2009-aisiais, labai padidėjusios organinio kuro kainos pasaulio rinkose ir jose egzistuojanti įtampa verčia keisti Lietuvos energetikos politiką ir atnaujinti šiuo metu galiojančią NES. Naujoji energetikos strategija apibrėžia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025-ųjų, derindama jas su didėjančiais valstybės poreikiais bei tarptautiniais reikalavimais. Strategijoje nustatyti būdai ir priemonės energijos tiekimo strateginiam patikimumui užtikrinti, sumažinant arba neutralizuojant neigiamą priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką.
Energetikos politikos „sufleryje” vardijama, kokios aplinkybės labiausiai komplikuoja Lietuvos padėtį. Pasak ekspertų, senkant pasauliniams naftos bei dujų ištekliams ir kartu didėjant jų poreikiui, šių problemų sprendimą apsunkina tai, kad didelė dalis pasaulinių naftos ir dujų išteklių išgaunama šalyse, kurios yra politiškai nestabilios arba jas valdo nedemokratiniai režimai, kur vykdoma išteklių nacionalizacija ir koncentruojama politinė jų kontrolė. Tokių valstybių geopolitinis vaidmuo bei svertai diktuoti sąlygas energiją importuojančioms šalims auga.
Lietuvos taikiniai
Siekiant bendrųjų energetikos strateginių tikslų ir esminio Lietuvos energetinio saugumo padidinimo, ketinama kompleksiškai integruoti šalies energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES energetikos rinką. Antruoju svarbiausiu tikslu vadinama pirminių energijos šaltinių įvairovės plėtojimas atkuriant branduolinę energetiką bei atsinaujinančių ir vietinių šaltinių lyginamojo svorio didinimas. Ekspertų teigimu, iš vienos šalies tiekiamų gamtinių dujų dalis, naudojama energijos gamybai, metiniame Lietuvos kuro balanse būtų ne didesnė kaip 30 proc.
NES kūrėjai ragina baigti įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus liberalizuojant elektros ir dujų sektorius, įvertinant nacionalinius energetinio saugumo interesus. Taip pat užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą. Jų teigimu, naują atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti būtina pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2015-aisiais. Tuo pat metu turėtų būti atnaujinamos fiziškai ir morališkai susidėvėjusios elektrinės, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kartu padidinant jų veiksmingumą ir patikimumą. Ne vėliau kaip iki 2012-ųjų Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Toliau plėtojant regioninį bendradarbiavimą ir kooperaciją, siekiant iki 2012-ųjų integruoti Baltijos šalių elektros energijos rinką į ES šalių rinkas, kartu sudarant sąlygas efektyviai panaudoti Kruonio HAE projektinį galingumą. Elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025-aisiais padidinti iki 35 proc.
Apetitas energijai ir kainos augs
Naujojoje strategijoje daug dėmesio skiriama numatomam energijos poreikių ir kainų didėjimui. Manoma, kad galutinės energijos poreikiai per prognozuojamąjį laikotarpį padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto, atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo scenarijų. Pagal pagrindinį scenarijų 2025-aisiais šalies ūkio šakose būtų suvartojama 7,4 mln. tne kuro ir energijos, arba 77 proc. 1990-ųjų kiekio. Šiuo atveju galutinės energijos intensyvumo indeksas prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje sudarytų 67 proc., palyginti su 2004-ųjų reikšme, o energijos vartojimo efektyvumas pagal šį rodiklį būtų didesnis nei dabartinis ES šalių vidutinis lygis.
Elektros energijos sąnaudos per pastaruosius penkerius metus, palyginti su kitų energijos rūšių sąnaudomis, augo sparčiausiai, tačiau pagal lyginamąjį galutinių elektros energijos sąnaudų ūkio šakose, tenkančių vienam gyventojui, rodiklį (2230 kWh/gyv.) Lietuva šiuo metu ženkliai (vidutiniškai buvo apie 2,5 karto) atsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių. Prognozuojama, kad numatytas šalies ūkio modernizavimas lems sparčius elektros energijos poreikio augimo tempus, o jos dalis galutinės energijos struktūroje didės pagal visus scenarijus ir visose ūkio šakose. Iki 2025-ųjų pagal pagrindinį scenarijų elektros energijos poreikiai ūkio šakose kasmet padidės vidutiniškai 3,7 proc. – maždaug 2 kartus daugiau nei 2004-aisiais.
Centralizuoto šilumos tiekimo srityje dirbančių ekspertų nuomone, tokiu būdu tiekiamos šilumos poreikiai iki 2025-ųjų nedidės. Dar daugiau – gerinant naujai statomų pastatų energetines charakteristikas bei diegiant gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų atnaujinimo programas, energijos poreikius juose galima sumažinti beveik dvigubai. Manoma, kad šilumos kaina ateityje turėtų padidėti maždaug 20 proc. ir sudaryti apie 18 ct/kWh.
Pirminės energijos išteklių poreikiai, sustabdžius antrąjį Ignalinos AE bloką ir nestatant naujos atominės elektrinės, per laikotarpį iki 2025-ųjų pagal pagrindinį scenarijų padidėtų maždaug 25 proc. Tuo tarpu bendri organinio kuro poreikiai per 20 metų padidėtų beveik 1,7 karto – nuo 6 mln. tne 2005-aisiais iki 10,5 mln. tne 2025-aisiais. Gamtinių dujų poreikis per šį laikotarpį padvigubėtų – nuo 2,4 mln. tne iki 4,8 mln. tne, o jų dalis šalies pirminės energijos išteklių balanse per prognozuojamąjį laikotarpį padidėtų nuo 28,4 proc. iki 45 proc.
Gamtinių dujų kaina Lietuvoje iš esmės priklauso nuo importuojamų iš Rusijos gamtinių dujų kainos. Nuo šių metų pradžios jų kaina Lietuvoje priartės prie Vakarų Europos kainų ir sudarys apie 220 dol./1000 kub.m. Kadangi dujų kaina yra susijusi su naftos, naftos produktų (mazuto) kaina, tikėtina, kad stabilizavusis naftos kainoms, stabilizuosis ir atitinkama importuojamų gamtinių dujų kaina.
Politikų vertinimai panašūs
Pirmosiose diskusijose dėl naujosios NES šiam dokumentui pritarė visi jo vertinime dalyvę Seimo komitetai, o balsuojant dėl atskirų straipsnių parlamentarai esminių pastabų neturėjo.
Seimo vicepirmininkas konservatorius Andrius Kubilius pasidžiaugęs kokybišku NES projektu pastebėjo, kad problemiškiausias kol kas lieka dujų sektorius. Jis ragino Lietuvą dalyvauti naujo suskystintų dujų terminalo statyboje Lenkijoje ir siekti apsirūpinti dujomis iš alternatyvių tiekėjų, svarstyti, kaip per Lenkiją susijungti su Vakarų Europos dujotiekiais.
Demonstratyviai kritiškai NES projektą vertino tik ekscentriškasis parlamentaras Julius Veselka bei jo kolega Egidijus Klumbys. Jie priekaištavo strategijos rengėjams, kad čia nepakankamai aiškiai apibrėžti santykiai tarp naujosios atominės jėgainės statytojų, bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija, galimo elektros energijos deficito (2010-2015 metų) laikotarpis bei kai kurių kitų detalių. Jie piktinosi, kad su projektu nepakankamai išsamiai supažindinta visuomenė ir reikalavo strategiją tvirtinti tik po to, kai Vyriausybė atsiskaitys už lig šiol galiojusios NES vykdymą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė į šias pastabas atsakė, kad su NES projektu visuomenė buvo pakankamai supažindinta – vyko įvairios konferencijos, dokumentas buvo internete, todėl vėl iš naujo jį teikti viešam aptarimui – netikslinga. Ji siūlė kuo greičiau pritarti šiam projektui, nes balsavimo pertrauka nukeltų Ignalinos AE statybos projektą.
Apskritai Ignalinos AE posėdyje sulaukė bene daugiausia dėmesio. Po ES paskelbto komunikato vėl aktyviai siūloma siekti antrojo reaktoriaus eksploatacijos terminų pratęsimo – Vyriausybei nurodyta parengti antrojo IAE bloko sustabdymo atidėjimo pagrindimą. Be to, kai kurie politikai siūlo naują jėgainę pastatyti iki 2013-ųjų, o ne 2015-ųjų metų.