Klientų mokumo tikrinimas prieš sudarant sandėrius leidžia sumažinti verslo riziką ir apsisaugoti nuo potencialių skolininkų
Augant Lietuvos ekonomikai, didėja šalies įmonių skolos, tačiau beviltiškų įsiskolinimų naštos bendrovės sugeba išvengti. Versle jau tapo įprasta tikrinti savo verslo partnerius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Skolos diskredituoja gerą vardą
Kasmet vis daugiau šalies bendrovių pageidauja gauti informacijos apie užsakovus arba klientus, siekdamos įsitikinti, kad nauji verslo santykiai neatneš nuostolių. Vos prieš dvejus metus tokios praktikos Lietuvoje nebuvo, nors užsienyje tikrinti partnerius jau seniai yra verslo tradicijų dalis.
„Anksčiau lietuviai, konkuruodami ir ieškodami darbo, stengdavosi tik užsitikrinti užsakymą, ir tokiu būdu užprogramuodavo būsimus nuostolius. Dabar situacija po truputį keičiasi – vis daugiau verslininkų ieško informacijos apie partnerius norėdami užsitikrinti, kad jie patikimi”, – teigė skolų išieškojimo srityje dirbančios bendrovės „BaltRisk” direktorius Justinas Alekna.
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo gana įprasta turėti besivelkančių skolų, kurių nemokėti kai kurioms įmonėms netgi atrodė savotiškas garbės reikalas. Šiuo metu tokių „uodegų” stengiamasi atsikratyti, mat net ir dėl palyginti nedidelės skolos įmonės vardas gali atsidurti juoduosiuose skolininkų sąrašuose, kur paprastai patenkama nesumokėjus sąskaitų per 30-60 dienų.
Skolininkų administravimo informacinę sistemą valdančios bendrovės „InfoBankas” generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus teigimu, viešumas ir įmonės vardo paminėjimas įvairiuose skolų registruose skatina skolininkus atsiskaityti su kreditoriais.
„Kadangi skolininkų sąrašai patenka pas bankus ir lizingo bendroves, įmonės nenori teršti savo vardo ir yra suinteresuotos kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais”, – komentavo A.Bogdanovičius.
Patikliųjų mažėja
„Pastebime tendenciją, kad skolininkai dažniau bando gauti prekes ar paslaugas skolon iš tų kreditorių, kurie vangiau tikrina klientų mokumą. Pavyzdžiui, į žemės ūkio, maisto pramonės, statybos bendroves finansinių problemų turinčios įmonės kreipiasi pustrečio karto dažniau nei į bankus ar mobiliojo ryšio tiekėjus”, – sako „InfoBanko” generalinis direktorius A.Bogdanovičius.
Dažniausiai savo klientus tikrina finansinis ir telekomunikacijų sektoriai. Jie geriausiai apsaugo savo verslą nuo piktybiškų skolininkų veiklų, kurie „ieško laimės” kitur. Pastebima, kad į kitų sektorių įmones net maždaug kas šešta besikreipianti bendrovė yra negrąžinusi skolų kitiems kreditoriams.
Šiuo metu „InfoBanke” yra sukaupta duomenų apie daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos įmonių ir apie 300 tūkst. gyventojų skolas. Bendras sistemoje užregistruotas skolų portfelis siekia 511 mln. litų.
Pernai įmonės 263 tūkst. kartų ieškojo informacijos apie juridinius ir net 2,3 mln. kartų – apie fizinius asmenis.
Su skolininkais susidurta 171 tūkst. kartų: 15,3 tūkst. kartų gauti kreditą siekė įsiskolinusios organizacijos (jų skolos vidurkis siekia 11,5 tūkst. litų), 156 tūkstančius kartų – įsipareigojimų kitoms įmonėms nevykdantys fiziniai asmenys (skolos vidurkis 462 litų).
„InfoBankas” skaičiuoja, kad per 2006 metus Lietuvos įmonės išvengė 242,8 mln. litų nuostolių.
Padėtis stabili
Skolų išieškojimo bendrovės užfiksavo, kad kartu su sparčiai augančia Lietuvos ekonomika didėja ir verslo įmonių skolos. „InfoBanko” duomenimis, per pastaruosius dvejus metus verslo įmonių įsiskolinimų portfelis išaugo dešimtadaliu, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip bendrasis šalies vidaus produktas.
Iš šiuo metu realiai veiklą vykdančių verslo įmonių, kurių Lietuvoje yra maždaug 45,4 tūkst., apie 6 proc. turi problemų dėl nepadengtų įsiskolinimų. Dar apie 6 proc. veikiančių bendrovių nuo 2005 metų pradžios buvo įsiskolinusios beveik 35 mln. litų, tačiau su kreditoriais atsiskaitė.
A.Bogdanovičius pripažįsta, kad „Ekrano” ir kitų įmonių bankrotai pernai šiek tiek išpūtė įmonių skolų portfelį, tačiau bendra situacija išlieka stabili.
„Aštrios konkurencinės kovos neatlaiko ir nauji rinkos dalyviai, ir ilgus dešimtmečius dirbusios įmonės, tačiau bendra padėtis nėra nei gera, nei bloga. Augant įmonių apyvartoms, auga ir verslo įsiskolinimai, bet skolų ir apyvartų santykis nėra grėsmingai pasikeitęs.
Kylant šalies ekonomikai, šie procesai Lietuvoje nė kiek neišsiskiria iš kitų sparčiai ekonomiškai augančių valstybių”, – aiškino A.Bogdanovičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais didėja nepradelsti įmonių įsiskolinimai, kurie suduotų nemažą smūgį verslui, jeigu šalies ekonomika susvyruotų. Tačiau kasmet uždelstų skolų tarp įmonių mažėja.
Įspėjimas partneriams
Dauguma skolininkų sąrašų nėra vieši, tačiau labiausiai prasiskolinusių bendrovių pavadinimus galima rasti ir internete. Į juoduosius skolininkų sąrašus „BaltRisk” įtraukė apie 300 prasiskolinusių ir jau bankrutavusių bendrovių bei jų vadovų arba atsakingų asmenų.
„Nors kai kurios įmonės yra likviduotos, tačiau jų buvę vadovai mėgina kurti naujus verslo planus, prisistato esą sąžiningi, skolų neturintys verslininkai. Šie sąrašai – tai įspėjimas partneriams, kad bendraujant su tokiais klientais praverstų atsargumas”, – teigė „BaltRisk” vadovas J.Alekna.
Jis pripažino, kad kai kuriuos bankrotus galima vertinti kaip verslo nesėkmę, tačiau juoduosiuose sąrašuose galima rasti asmenų, kurie bankroto link palydėjo ne vieną ir ne dvi įmones.
„Tai požymis, kad toks asmuo nesugeba valdyti savo verslo, ir nėra jokių garantijų, kad trečią ar ketvirtą kartą jam pavyks išvengti skolų”, – pridūrė J.Alekna.
„Kauno diena” ne kartą rašė apie verslininkus, kurie steigia įmones vieną po kitos, tačiau šios žlunga prispaustos skolų. Po kiek laiko tie patys asmenys vėl skelbiasi ieškantys darbuotojų ir žadantys jiems darbą naujai įkurtoje „perspektyvioje bendrovėje”.
Domina asmeninis turtas
A.Bogdanovičius taip pat pripažįsta, kad „etatinių” skolininkų yra nemažai, nuo kurių skaudžiai nukenčia telekomunikacijų bendrovės.
Apsukresni „verslininkai” linkę pasislėpti už samdyto, tačiau niekam nežinomo arba net neretai neegzistuojančio vadovo. Todėl ne mažiau svarbiu surinkti informacijos ne tik apie įmonės vadovą, bet ir apie savininkus, nes gali paaiškėti, kad jie jau turi pristeigę praskolintų įmonių. Vis dėlto patikrinti vadovo reputaciją nėra taip paprasta.
Be to, kai kurie verslininkai pageidauja gauti informacijos net apie būsimo kliento asmeninį turtą. Tokia informacija, negavus privataus asmens sutikimo, pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą nėra laisvai prieinama.
Kai kurie verslininkai, prieš sutikdami atiduoti prekę naujam klientui ir atidėti mokėjimą, tiesiai prašo leisti surinkti duomenis apie jo asmenį.
Nuostoliai tyko ir užsienyje
Nemažai verslininkų jau įsitikino, kad klientų mokumo tikrinimas prieš sudarant sandėrius su jais bei vėliau stebint jų patikimumą leidžia sumažinti verslo riziką bei apsisaugoti nuo potencialių skolininkų. Tačiau tie patys principai galioja ir dirbant užsienyje. Net ir Vakarų Europoje.
Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios, konkuruodamos dėl užsakymų, nespėja patikrinti savo užsakovų užsienyje ir dėl to nukenčia.
„Pastebima tendencija, kad įmonės, kovodamos dėl užsakymų užsienyje, skuba juos užsitikrinti ir įvykdyti. Tačiau vėliau paaiškėja, kad užsakovas yra nemokus arba jo neranda. Išvengti nuostolių galima tik iš anksto patikrinus užsakovą. Tokią informaciją jau galima užsakyti ir Lietuvoje”, – užsimena J.Alekna.
Lietuvos įmonės kreipiasi į užsienyje esančius partnerius, kurie jau turi sukaupę informacijos apie daugumą bendrovių. Pageidaujančiųjų tikrinti savo klientus ar užsakovus užsienyje kasmet daugėja.
Vežėjus vienijančios asociacijos „Linava” viceprezidentas Jonas Grybauskas neslėpė, kad dar visai neseniai kai kurios įmonės suko galvas, kaip atgauti pinigus iš užsakovų Vakarų Europoje. Net ir ES šalyse atsirado apsukrių vertelgų, kurie pasinaudojo naujųjų Bendrijos narių verslo patiklumu. Šiuo metu vis daugiau vežėjų, prieš pradėdami teikti paslaugas, tiesiai užsakovo paprašo įmonės registracijos pažymėjimo, leidimo užsiimti tam tikra veikla kopijos ir pasidomi finansine padėtimi.
Paviešino pažeidėjus
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) taip pat sukūrė duomenų bazę, kurioje skelbiama informacija apie mokesčių mokėtojus, nevykdančius savo mokestinių prievolių, padariusius tam tikro pobūdžio pažeidimus bei vykdžiusius abejotino teisėtumo sandorius ir kt.
Artūras Klerauskas, VMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojas, teigė, kad duomenų bazėje kaupiama informacija yra naudojama mokesčių mokėtojų rizikingumui įvertinti, tačiau tai nereiškia, kad visos čia patekusios įmonės nevykdo mokestinių įsipareigojimų – kai kurios bendrovės gali būti nepateikusios duomenų VMI.
Beje, VMI svarsto galimybę, ar nevertėtų pasekti privačių skolų išieškojimo bendrovių pavyzdžiu ir viešai skelbti valstybei mokesčių nemokančių įmonių sąrašą.
Per pastaruosius metus pastebima mokestinės nepriemokos mažėjimo tendencija. VMI duomenimis, nuo 2004 metų nuosekliai mažėja ir didžiųjų skolininkų, kurių mokestinė nepriemoka didesnė kaip 100 tūkst. Lt, skaičius. Taip pat per pastaruosius dvejus metus taip pat mažėja bankrutuojančių įmonių, kurios mokesčių skolos viršija 100 tūkst. Lt, skaičius.