Verslininkus mokys būti socialiai atsakingus

Vakar startavo projektas, kurio tikslas – nustatyti, kaip smulkios ir vidutinės įmonės supranta socialinę verslo atsakomybę, paraginti įmones, kad siektų tapti socialiai atsakingos

„Socialinė atsakomybė Lietuvoje – naujas reiškinys, ypač suaktyvėjantis prieš Kalėdas, kai įmonės įsitraukia į labdaros akcijas. Ji visuomet buvo ir yra, skiriasi tik šio reiškinio mastas. Tačiau iš esmės socialinė atsakomybė šalyje žemo lygio”, – pažymėjo bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneris Raimondas Paškevičius.

Aiškinsis situaciją

Viliantis išsiaiškinti įmonių socialinės atsakomybės idėjų paplitimą tarp Baltijos smulkių ir vidutinių įmonių bei šiuos ūkio subjektus paskatinti vykdyti atsakingą verslą vakar Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pradėtas įgyvendinti projektas „Bendros socialinės atsakomybės tendencijos tarp mažų ir vidutinių įmonių Baltijos šalyse”.

Pusmetį, kol bus įgyvendinamas projektas, smulkių ir vidutinių įmonių vadovai pildys anketas, kurias galima rasti ir interneto svetainėje www.atsakingasverslas.lt. Apie socialinę atsakomybę su verslininkais bus kalbama ir susitikus akis į akį. Kaip sakė projekto vadovas Paškevičius, smulkios ir vidutinės įmonės pasirinktos dėl to, kad jos neaktyvios kryptingai vykdant įmonių socialinės atsakomybės veiklą.

Projekto tyrimo rezultatai parodys, kaip smulkių ir vidutinių įmonių vadovai supranta bei vertina socialinę atsakomybę, kaip ją įgyvendina savo versle. Be to, ketinama surinkti ir paskelbti 50 geriausių socialinės atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžių Lietuvoje.

Klaidingas suvokimas

Vilija Gudonienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė, pažymi, kad kol kas Lietuvos įmonės socialinę atsakomybę supranta kaip labdarą. „Tačiau socialiai atsakinga organizacija pirmiausia turi mokėti mokesčius ir laikytis įstatymų. Įmonių geradarystė labiau matoma ir gerina įvaizdį, tačiau kaip tokiu atveju galime kalbėti apie socialinę atsakomybę, jei įmonė nesilaiko įstatymų”, – klausė Gudonienė.

Docentė teigė, kad skirtingose šalyse socialinė atsakomybė savaip suvokiama. Tai priklauso nuo to, kas valstybėje laikoma norma. „Pas mus randama skelbimų, kuriuose rašoma, kad įmonė ruošiasi reguliariai mokėti atlyginimus, todėl reguliarus atlyginimų mokėjimas jau gali būti traktuojamas kaip socialinė atsakomybė. Tačiau šalyse, kuriose neįmanomas kitoks negu reguliarus atsiskaitymas su darbuotojais, norint būti socialiai atsakingam nepakanka laiku išmokėti darbuotojui atlygį”, – aiškino Gudonienė.

Anot jos, Lietuvoje suvokiama, kad su interesų grupėmis, su kuriomis sudarytas kontraktas, privalu elgtis padoriai, mat priešingu atveju būsi nubaustas. Tačiau manoma, kad kitos interesų grupės – vartotojai, vietinė bendruomenė ir panašiai – neturi teisės nieko iš įmonės norėti, nes su įmone jos nesudariusios kontrakto. Tačiau, pasak Gudonienės, net smulkios įmonės veikla turi įtakos visuomenei ir kitoms su įmone susijusioms interesų grupėms.

Investicijų nereikia

Paškevičius pabrėžė, kad siekianti vadintis socialiai atsakinga įmonė neprivalo tam skirti daug lėšų. „Atsakingas verslas smulkiose ir vidutinėse įmonėse gali būti realizuojamas rūpinantis savo darbuotojais, aplinka, bendruomenės gerove. Taupydamos popierių ir taip prisidėdamos prie ekologijos ar pasisakydamos prieš atlyginimų mokėjimą vokeliuose įmonės jau tampa socialiai atsakingos. Daugeliu atveju būti socialiai atsakingam daug nekainuoja”, – teigė Paškevičius.

Prie Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo – socialiai atsakingų įmonių tinklo – prisidėjusios 42 Lietuvos įmonės, iš jų 12 – smulkios ir vidutinės.

Didesnis konkurencingumas

Kaip sakė Gudonienė, nuo to, ar įmonė prisideda prie socialiai atsakingų įmonių, gali priklausyti net jos veiklos rezultatai.

„Socialinė atsakomybė nėra altruizmas. Greičiau – tai protingas savanaudiškumas. Verslas turi suvokti, kad būti socialiai atsakingam jam naudinga. Socialiai atsakingos įmonės geresnė reputacija. Geresnė reputacija leidžia pelnyti interesų grupių palankumą”, – principų seką vardijo Gudonienė.

Pasak jos, savo iniciatyva prisiimančios papildomą atsakomybę organizacijos įgyja konkurencinio pranašumo. Kai kurios organizacijos partnerėmis renkasi tik socialiai atsakingas įmones. „Kai kuriose šalyse neįmanoma parduoti produkcijos, jei įmonė darbuotojams algas mokėjo vokeliuose. Tad tarptautinės bendrovės prieš pasirašydamos sutartis atlieka socialinį auditą”, – sakė docentė.

Gudonienė atkreipė dėmesį į tai, kad būna atvejų, kai ES parama skiriama tik socialiai atsakingoms įmonėms.

„Visuomenės supratimas, kas yra socialinė atsakomybė, labai sparčiai vystosi. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas atskleidė paradoksą: įmonėms vis aktyviau rūpinantis socialine atsakomybe žmonės mano, kad verslo socialinė atsakomybė mažėja. Žmonės iš įmonių tikisi vis daugiau. Lietuvos įmonėms verta į tai atsižvelgti: tie principai, kurių jos laikosi šiandien ir kurie joms leidžia vadintis socialiai atsakingomis, ilgainiui bus per menki, kad įmonė galėtų vadintis socialiai atsakinga. O neatsakingos organizacijos ima prarasti pozicijas”, – teigė Gudonienė.

Kraštuose, kur socialinė atsakomybė labiau įsišaknijusi, jos duodama nauda dar didesnė: socialiai atsakingų įmonių didėja rinkos dalis ir pardavimas, sustiprėja prekių ženklo pozicijos, įtaka, gerėja galimybės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, mažėja veiklos sąnaudos, didėja patrauklumas investuotojams. „Be to, jei elgiesi padoriai, paprasčiau užglaistyti nesėkmes”, – pridūrė Gudonienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.