Už teisę savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatuoti kovojantys aktyvūs piliečiai šokdina Vyriausiąją rinkimų komisiją
Likus keturioms dienoms iki pareiškinių dokumentų dalyvauti vasario 25 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose pateikimo pabaigos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) privalo duoti konkretų atsakymą – ar leis kandidatuoti dviem netradiciniams pretendentams. Vienas jų – save išsikėlęs Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas, Liustracijos komisijos narys, Tėvynės sąjungos atstovas 32 metų teisininkas Petras Ragauskas. Kita pretendentė – asociacija „Už konstitucines gyventojų teises”, į kurią susibūrę aktyvūs kelių Vilniaus mikrorajonų gyventojai VRK pateikė 13 kandidatų sąrašą ir net sumokėjo užstatą.
Netradiciniais šiuos pretendus galima vadinti dėl to, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą kandidatus rinkimams gali kelti tik partijos. Tokiai nuostatai prieštarauja tiek Ragauskas, tiek asociacijos nariai, teigdami, kad teisę rinkti ir būti išrinktiems jiems garantuoja pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija.
Kilo abejonių
Paklaustas, kodėl ryžosi tokiam žingsniui, nors puikiai žino, kad įstatymas nenumato galimybės savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatuoti savarankiškai, Ragauskas prisipažino, kad motyvas buvo paprastas: „Man, kaip teisininkui, kyla abejonių, ar dabartinis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas atitinka Konstituciją”.
Pasak teisininko, jo pasirinktas kelias paprastas – VRK sprendimą, neleidžiantį kandidatuoti, apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui ir prašyti, kad šis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą.
„Jei Seimas ar Seimo narių grupė kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, tas užtruktų ne mažiau kaip trejus metus. O jei tą padarytų Administracinis teismas, yra tikimybė suskubti ir į šiuos rinkimus”, – paaiškino Ragauskas.
Teisininkas įsitikinęs, kad ir savivaldybių tarybų rinkimams turėtų būti taikoma tokia sistema kaip ir Seimo. „Sakoma, kad tai būtų nenaudinga partijoms. Tačiau juk per Seimo rinkimus su partijomis nesusijusių žmonių išrenkama tik vienetai. Partiškumo atžvilgiu tai esmės nekeičia, bet keičia žmonių teisių atžvilgiu”, – įsitikinęs Ragauskas.
Teisininkas spėja, kad Seime delsiama taisyti įstatymą dėl to, kad partijos bijo netekti to, kas joms garantuotai tenka.
„Neabejoju, kad visiems būtų tik į naudą, jei šį klausimą išnagrinėtų Konstitucinis Teismas”, – sakė Ragauskas.
Jis sakė pasitarsiąs su dar vienos iniciatyvos dalyvauti rinkimuose autoriais ir nuspręs, ar verta šį reikalą tęsti iki galo.
Sprendimo nepriėmė
LŽ rašė, kad pirmadienį asociacija „Už konstitucines gyventojų teise” VRK įteikė kandidatų sąrašą ir sumokėjo užstatą. Vienas šios organizacijos siekių – kad per savivaldybių tarybų rinkimus, kaip ir per Seimo rinkimus, savo kandidatūras galėtų iškelti žmonės, nepriklausantys jokiai partijai. Pasak akcijos iniciatorių, Konstitucijoje nėra jokių apribojimų, kurie nusakytų, kad teisė kelti kandidatus yra suteikta išskirtinai parijoms, kurių nariais tėra mažiau nei pusė procento Lietuvos gyventojų.
Trečiadienį VRK savo posėdyje svarstė asociacijos prašymą įregistruoti jų kandidatų sąrašą rinkimams. Nors sprendimo projektas, kuriame, remiantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, atsisakoma registruoti šios organizacijos (kuri nėra partija), sąrašą, buvo parengtas, vieningo komisijos narių palaikymo jis nesulaukė. Pasiūlyta suformuluoti rimtesnius atsisakymo registruoti motyvus, nes komisijos sprendimas, tikėtina, bus apskųstas teismui.
VRK sudarė darbo grupę, kuriai iki šiandienos pavesta parengti galutinį ir labiau motyvuotą sprendimo projektą.
„Aš priminiau, kad pagrindinė Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcija – užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratiniais rinkimų principais”, – LŽ sakė vienas asociacijos aktyvistų Liudvikas Ragauskis, kuriam žodis buvo suteiktas per VRK posėdį.
Nuėjo lengviausiu keliu
Ragauskio įsitikinimu, VRK pirmiausia turi vadovautis Konstitucija, kuri teigia, kad joks įstatymas ar kitas aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, negalioja. Vadinasi, atsisakymą registruoti asociacijos sarašą motyvuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis, mažų mažiausiai nerimta. „Komisija turėjo šį klausimą išspręsti iš esmės ir, jei kitų motyvų nerado, pasiremdama Konstitucija mus įregistruoti. Tačiau ji pasirinko lengviausią kelią, mums palikdama problemą aiškintis teisme”, – piktinosi Ragauskis. Pasak jo, stebėtina, kad VRK Konstituciją traktuoja kaip antraeilį dokumentą. „Manau, kad komisija mūsų atžvilgiu parengs neigiamą projektą, bet jie priversti ieškoti rimtesnių atsisakymo registruoti motyvų”, – įsitikinęs vienas asociacijos kūrėjų.
Keista situacija
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas atmeta kaltinimus ir stebisi, kad asociacijos atstovai taip lengvai švaistosi kaltinimais esą visi nesupranta Konstitucijos. Jo nuomone, „tokie kaltinimai, užuot padėję išsisaiškinti teisinius dalykus, kuria keistą situaciją”.
„Įstatymus reikia gerbti, o išskirtinę teisę pasakyti, kad įstatymas yra ne konstituciškas, turi tik Konstitucinis Teismas”, – sakė Vaigauskas.
Pasak VRK pirmininko, ir Konstitucijoje yra įvairių dalykų: „Juk ir 119 straipsnis, kuriuo remiasi asociacijos nariai norėdami dalyvauti rinkimuose, nurodo, kad savivaldybių tarybų rinkimus apibrėžia įstatymas.”