Finansų ministerijos duomenimis 2006 m. į valstybės biudžetą surinkta 14642,3 mln. litų pajamų (be ES paramos lėšų), tai yra – 882,3 mln. litų, arba 6,4 proc. daugiau nei buvo planuota. Gausesnį nei planuota pajamų surinkimą įtakojo spartesnis darbo vietų kūrimas ir darbo užmokesčio didėjimas, išaugęs importinių prekių vartojimas bei dėl augančių kainų padidėjęs įmonių pelningumas. Ženklus pajamų didėjimas iš pridėtinė vertės mokesčio ir akcizų rodo, kad gyventojai vartoja ne tik daugiau, bet ir kokybiškesnes, o tuo pačiu ir brangesnes prekes.
„Viršplaninės biudžeto pajamos leido sumažinti fiskalinį deficitą. Dar turime sulaukti kitų valstybės fondų duomenų, tačiau įvertinus preliminarius duomenis galime sakyti, kad 2006 metų biudžetas bus artimas subalansuotam” – sako finansų ministras Zigmantas Balčytis. „Tai rodo, jog valstybė gyvena pagal išgales – mažėja skolinimosi poreikis ir skolų grąžinimo našta neužkraunama ateities kartoms”.
2006 metais beveik visų mokesčių buvo renkama daugiau negu planuota, nes, rengiant 2006 metų biudžetą, buvo vadovaujamasi nuosaikesniu ūkio plėtros scenarijumi, pagal kurį gyventojai skolinosi ir vartotojo mažiau, o importas, kainos ir pelnai didėjo lėčiau.
Dėl sparčiai augančių gyventojų disponuojamų pajamų ir skolinimosi buvo gausiau vartojama, todėl geriausiai 2006 metais buvo mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) – jo gauta 6 152,2 mln. litų. Buvo planuota, kad 2006 m. turėtų įplaukti 5 941,1 mln. litų, o į biudžetą surinkta 211,1 mln. litų daugiau. Ekonominiai rodikliai rodo, kad vartojimas augo apie 5 procentus greičiau nei tikėtasi.
Dėl didėjančio vartojimo 2006 metais akcizo mokesčio pajamų į valstybės biudžetą surinkta 2 374,4 mln. litų arba net 143,4 mln. litų pajamų daugiau nei buvo planuota.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės biudžetą 2006 m. surinkta 2038,4 mln. litų, t.y. 153,3 mln. litų pajamų daugiau nei planuota (1885,1 mln. litų). Gyventojų pajamų mokesčio planas 2006 metams buvo sudaromas atsižvelgiant į planuotą GPM tarifo nuo 33 iki 27 proc. mažinimą. Mokestis buvo sėkmingai renkamas dėl spartesnio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimo. Sėkmingą pajamų iš GPM surinkimą taip pat lėmė ir padidėjęs gyventojų užimtumas. Darbo rinkos rodikliai taip pat gerėjo dėl didėjančios minimalios mėnesinės algos, „šešėlinio” darbo užmokesčio mažėjimo mažinant GPM tarifą bei vykdant priemones dėl atlyginimų „vokeliuose”. Ekonominiai rodikliai rodo, kad darbo užmokesčio fondas augo apie 10 procentų greičiau nei tikėtasi.
Per 2006 m. į valstybės biudžetą įplaukė 1924,5 mln. litų pelno mokesčio – 229,1 mln. litų daugiau, nei buvo prognozuota. Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos pelno mokesčio surinkimui – išaugęs įmonių pelningumas.
Nacionalinio biudžeto duomenis Finansų ministerija, gavusi metines savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitas, pateiks šių metų vasarį. Nacionalinį biudžetą sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos.