Mikrobangės tebekelia diskusijas

Kai tik mikrobangų krosnelės tapo prieinamos kiekvienai šeimininkei, užvirė ir iki šiol nesiliauja diskusijos, ar tikrai juose ruošti maistą nėra kenksminga.

Kai kurie klaipėdiečiai, prisiklausę kalbų, kad mikrobangų krosnelės į aplinką skleidžia kenksmingą elektromagnetinį lauką ir netinkamai paveikia maisto produktus, informacijos ieško įvairiausiais būdais. Tačiau oficialiuose šaltiniuose pateikiamos žinios tokios prieštaringos, kad rasti vienareikšmį atsakymą – sudėtinga.

Atsitraukti per metrą

Kaip „Klaipėdai“ teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Bendrosios higienos gydytoja Vilija Pečkauskienė, pastaruosius keleris metus nė vienas klaipėdietis oficialiai nesidomėjo mikrobangų krosnelių poveikiu sveikatai.

V.Pečkauskienės įsitikinimu, bet koks atsakymas į šį klausimą nebūtų galutinis. Tačiau kelis svarbiausius dalykus apie šio buitinio prietaiso veikimą reikėtų žinoti kiekvienam.

„Kaip maistą, o vėliau sveikatą veikia mikrobangos, kol kas nieko negalime pasakyti. Jų naudojimo laikas per trumpas, kad mokslininkai galėtų tiksliai nustatyti, kenkia, ar nekenkia žmogaus organizmui taip paruoštas maistas“, – tikino ji.

Gydytoja teigė, kad žmogus nesaugus, kai, veikiant mikrobangų krosnelei, stovi šalia arčiau nei per metrą. Tuomet suaktyvėja krosnelės skleidžiamas elektromagnetinis laukas, kuris gali pakenkti sveikatai.

Pasak V.Pečkauskienės, ir vaikai, ir suaugę, visada turėtų laikytis metro atstumo nuo veikiančios krosnelės. Jos nuomone, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ar nėra pasibaigęs prietaiso galiojimo terminas. Dažniausiai gamintojai rekomenduoja krosnelę naudoti 2-5 metus, todėl reikėtų paisyti šio patarimo.

Nepirkti panaudotų

V.Pečkauskienės teigimu, privalu itin atidžiai perskaityti mikrobangų krosnelės techninį pasą, instrukciją ir laikytis jos naudojimo rekomendacijų.

Pasak jos, vien tai, kad daugeliu atveju gamintojai nerekomenduoja šalia veikiančios krosnelės būti žmonėms, nešiojantiems širdies stimuliatorių, pasako, kad ir sveiki žmonės turėtų būti atsargesni.

„Užsienyje, kai baigiasi krosnelės galiojimo terminas, žmonės ją be gailesčio išmeta. Gaila, kad lietuviai tokias krosneles superka ir parduoda dėvėtas. Nerekomenduočiau pirkti tokios krosnelės. Net jei įsigijote naują krosnelę, nuolat stebėkite, ar sandarios jos durelės, ar nepasikeitė skleidžiamas garsas“, – patarė gydytoja.

Visuomenės sveikatos centro specialistė teigė, kad nėra nei už, nei prieš mikrobangų krosnelių naudojimą.

„Viską gyvenime vartoti reikėtų saikingai. Aplinką ir žmones veikia daugelis veiksnių. Galbūt žmogui kenkia ir mikrobangų krosnelės. Tačiau kol mokslininkai tiksliai to neįrodė, negalima drausti tokio maisto ruošimo būdo,“ – teigė ji.

Bandė matuoti

Higienos ir fizikinių matavimų laboratorijos vyresnis inžinierius Arvydas Navajauskas „Klaipėdai“ sakė, kad įstatymuose nėra apibrėžta higienos norma, nusakanti, kaip tirti mikrobangų krosnelių poveikį aplinkai.

Tačiau inžinierius, norėdamas patenkinti savo smalsumą, ne visai tikslius rodmenis fiksuojančiu prietaisu pamėgino išmatuoti krosnelės spinduliavimą.

„Akivaizdu, kad veikianti mikrobangų krosnelė skleidžia padidintą spinduliavimą, tačiau atsitraukus bent per pusmetrį, parodymai geri, normos neviršijamos“, – tikino jis.

Galioja 7 metus

Prekybos centro „Avitela“ buities skyriaus vedėja Violeta Pudžmytė dienraščiui teigė, kad per pastaruosius metus mikrobangų krosnelių paklausa ir pardavimai išaugo.

Pasak jos, kai kurie žmonės pasiteirauja specialistų patarimo ir nori išgirsti argumentus apie krosnelės poveikį sveikatai.

„Visada paaiškiname pirkėjui, kad mikrobangų krosnelėje yra įtaisytos specialios akytos plokštės, kurios sulaiko mikrobangas ir apsaugo nuo kenksmingų medžiagų patekimo į aplinką, – tikino vedėja. – Be to, nepamirštame pasakyti, jog vertėtų nebūti labai arti krosnelės, kai ji veikia. Taip pat neverta iš karto atidaryti durelių, kai krosnelė nustoja veikti. Geriau palaukti bent 10-15 sekundžių“.

V.Pudžmytės teigimu, kiekvieną šiuolaikišką mikrobangų krosnelę galima naudoti 7 metus.

„Manau, kad visi buities prietaisai kažkiek veikia aplinką. Tačiau žmonėms svarbiausias kriterijus, renkantis prietaisą – patogumas. Nieko nepadarysi, nuo mūsų gyvenimo tempo priklauso, kad renkamės tai, kas greičiau, patogiau ir nevargina“, – dienraščiui sakė specialistė.

Pavojingas – ir plaktukas

Profesorius, habilituotas daktaras Jonas Grigas tikino, kad ir mokslinėje literatūroje apie mikrobangų krosnelių bei kitų buitinių prietaisų skleidžiamą elektromagnetinį lauką ir jo poveikį žmogui – daug gana prieštaringų duomenų.

Profesorius juokavo, kad pavojingas gali būti ir plaktukas, jei, užuot kalus vinis, kaukštelsi juo kam nors į kaktą. Pasak J.Grigo, sunku apie mikrobangų krosnelių poveikį atsakyti vienareikšmiškai, nes žmones vienu metu veikia daugelis aplinkos veiksnių. Tačiau yra neginčijamų faktų apie elektromagnetinių laukų žalingus biologinius poveikius. Pripažinta, kad elektromagnetiniai laukai sukelia neurasteniją, galvos skausmus, nerimą, impotenciją.

Anot J.Grigo, žmones veikia daugybės elektros įrenginių, kurie labai pagerino gyvenimo kokybę, skleidžiami elektromagnetiniai laukai. Ir nors tai kelia susirūpinimą, pasaulyje tebevyksta intensyvi diskusija apie tai, ar elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš buitinių elektros prietaisų, elektros perdavimo linijų, radijo ir televizijos stočių, radarų ir ypač iš mobiliojo ryšio telefonų, kenkia žmogui, ar gali jie sukelti žmonėms vėžį ir kitas ligas.

Faktai apie mikrobangų krosneles:

* Nauja era virtuvėje prasidėjo, kai amerikietis inžinierius P.B. Spenseris 1946 metais atrado, jog tam tikro dažnio mikrobangos ima intensyviai skirti šilumą.

* 1962 metais firma „Sharp“ pradėjo masiškai gaminti mikrobangų krosneles.

* Nėra duomenų, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas maistas įgautų kokių nors kitokių savybių negu gaminant kitais būdais.

* Mikrobangų krosnelės sukonstruotos taip, kad iš jų bangos beveik neprasiskverbia, o atidarant krosnelės dureles, magnetronas automatiškai išsijungia.

* Ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje, pirmiausia įkaista produkto paviršius ir tik tada šiluma ima skverbtis į jo vidų. Todėl patariama mikrobangų krosnelėje nekepti didelių mėsos gabalų, nes jų vidus gali neįkaisti iki tokios temperatūros, kurioje žūtų kenksmingos bakterijos (85°C).

* Krosnelės būna dviejų rūšių: vienos maistą šildo mikrobangomis. Kitos šildo mikrobangomis, o kepa ir apskrudina maistą elektra, arba vienu metu veikia ir mikrobangos, ir kaitinimo elementai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.