Rytoj prognozuojamos audros kai kurie klaipėdiečiai ypač bijo dėl jų kaimynų nenormalaus įpročio į savo kiemą tempti įvairiausias šiukšles.
Sukaustyti baimės gyvena ir Raseinių gatvės 20 name įsikūrusio pensininko kaimynai. Jie jau dešimtmetį stebi, kaip vyras į savo kiemą velka šlamštą, kurį vėjas per audrą blaško į visas puses.
Tokių klaipėdiečių, kurie turi polinkį savo kiemą ar butą užversti atliekomis, mieste yra per dvidešimt.
Iš atliekų – namas
„Sunku papasakoti, kas darosi. Į langus vėjas teškia šiferio lakštus, gelžgalius, medžių šakas. Baisu, kad skraidantys daiktai nesužalotų žmonių, nenuniokotų automobilių. Kaimynas prikaupė tiek „turto”, kad audros mums tampa tikru pragaru”, – skundėsi Raseinių gatvės gyventojai.
Jie teigė, jog kaimyno Stepono Joniko keistą polinkį tempti į kiemą įvairias statybines atliekas pastebėjo prieš gerą dešimtmetį.
Tokį savo poelgį jis motyvavo tuo, kad statys naują namą.
S.Jonikas gyvena dviaukščio pastato antrajame aukšte. Pirmajame įsikūrusi kita klaipėdietė su vyru, todėl atliekomis užgrūstas kiemas yra ir jos nuosavybė.
Tačiau S.Jonikas nė karto neatsiklausė, ar gali kieme „sandėliuoti” atliekas.
Nors kaimynai ne kartą skundėsi savivaldybei, ši tik vieną kartą S.Jonikui skyrė baudą.
Padėtis nepagerėjo, o kaimynai jau bijo skųstis, nes esą vyras grasina juos papjauti ir nušauti.
Kai vakar Raseinių gatvėje lankėsi „Klaipėdos” žurnalistai, S.Joniko namie nebuvo.
Kaimynai tikino, kad jis darbuojasi mieste – pjauna medžių išvartas, kurias taip pat tempia į kiemą.
Reikia gydyti
Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė pripažino, kad padėtis – be išeities.
„Baudos nepadeda, policija taip pat nieko negali padaryti. Be to, tas kiemas – privati valda. Padėtis galbūt pasikeistų, jei S.Joniku pasirūpintų jo artimieji, nes vyrą reikia gydyti”, – sakė N.Gendvilienė.
Prievarta tai daryti negalima, nebent jis keltų grėsmę kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Taip neseniai atsitiko su kitu Mažajame Kaimelyje gyvenančiu vyriškiu.
Jis į savo dviejų kambarių butą taip pat tempė viską, ką buvo įmanoma rasti besimėtant mieste.
Maža to, klaipėdietis buvo įsitikinęs, kad jį kaimynai nuodija elektromagnetinėmis bangomis.
Susipykęs su kaimynais, jis ėmė daužyti jų butų langus ir pateko medikų globon.
Vaidina, kad turtingi
Dažnai su tokiais viską kaupiančiais žmonėmis susidurianti N.Gendvilienė teigė, kad jie taip elgiasi, nes stengiasi kitiems paro-dyti, kokie yra turtingi.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis vienareikšmiškai patikino, kad polinkis tempti į namus nereikalingus daiktus yra nenormalus.
Psichiatro teigimu, tai gali būti rimtos psichinės ligos apraiška arba tam tikrų asmens bruožų paūmėjimas.
„Pavyzdžiui, kai kurie žmonės būna labai taupūs. Galiausiai tai perauga į norą viską tempti namo, nes galbūt rytoj ko nors prireiks”, – aiškino A.Slatvickis.
Psichiatras svarstė, kad tokį polinkį turinčio žmogaus gydymas gali būti labai sudėtingas.
„Drįsčiau prognozuoti, kad tokius žmones nelabai įmanoma pagydyti, nes pirmiausiai jie privalo sau pripažinti, kad turi problemą”, – teigė A.Slatvickis.
Jis patikino, jog polinkių kaupti turintys asmenys patys pagalbos nesikreipia, o keliančių pavojų pacientų per metus būna vos keli.
Į butą – tik šliaužte
Klaipėdoje yra daugiau nei dvidešimt „etatinių” viską kaupiančių klaipėdiečių. Dauguma jų – pensinio amžiaus.
Keli yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
N.Gendvilienė žavėjosi kai kurių tokių žmonių darbštumu.
„Pavyzdžiui, viena septyniasdešimtmetė keliasi anksti rytą, kad per dieną galėtų parsinešti kuo daugiau atliekų”, – sakė inspektorė.
Kaupimo maniją turintys klaipėdiečiai taip užgriozdina savo butus, kad į juos tenka įšliaužti keturpėstiems.
N.Gendvilienė pasakojo, kad tokiuose butuose per sukaupto šlamšto krūvas žmonės nebenueina nei į tualetą, nei į vonią ar virtuvę. Jie ant skudurų glaudžiasi prie pat laukųjų durų.
Inspektorė tikino žinanti beveik visus adresus, kur gyvena kaupimo manijos kamuojami žmonės.
Nauji atvejai išaiškėja, kai kaimynai, nebeapsikentę smarvės, žiurkių ir tarakonų, skambina į savivaldybę ir prašo pagalbos.
Žiurkių antpuolis Melnragėje taip pat kilo dėl vienos moters netvarkingumo ir polinkio kaupti atliekas. Graužikai įsiveisė jos valdose ir pasklido į kitų gyventojų namus ir kiemus.
Tačiau inspektoriai netvarkingai gyvenančius žmones tik paragina susitvarkyti, o neįvykdžiusius reikalavimų nubaudžia nedidelėmis baudomis.