Skydliaukė – emocinė liauka

Ji sveria dvidešimt gramų, o forma primena drugelį. Specialistai ją laiko viena įdomiausių endokrininių liaukų.

„Skydliaukė – didžiausia žmogaus endokrininė liauka, – sako Santariškių klinikos Endokrinologijos skyriaus vedėjas Saulius Grigonis. – Ją palyginti nesunku tirti, kadangi galima čiuopti – ji yra kakle, iškart po oda. Įdomu tai, kad kitų žmogaus endokrininių liaukų būklę lemia vidinė terpė, o skydliaukės būklė ir veikla priklauso nuo aplinkos. Kad skydliaukė gamintų hormonus, reikalingas jodas, aplinkoje esantis mikroelementas. Jeigu jo trūksta, skydliaukė funkcionuoja blogai. Vietovėse, kur trūksta jodo, fiksuojamos skydliaukės patologijos. Kartais jodo būna per daug: gydant tam tikras širdies ligas vaistais, turinčiais šio mikroelemento, gali atsirasti skydliaukės ligos”.

Kai trūksta skydliaukės hormonų…

– Skydliaukė labai jautri?

– Pati skydliaukė tėra audinys, kuris gamina hormonus. Viską lemia pastarųjų kiekis. Skydliaukėje gaminami du hormonai: tiroksinas ir trijodtironinas. Iki organizmui subręstant šie hormonai padeda visiems audiniams diferencijuotis, tai yra normaliai vystytis, ypač nervų sistemai. Jei gimusio vaiko skydliaukės veikla bloga ir tai laiku nenustatoma, jo nervų sistema nesivysto. Diagnozavus per vėlai, nieko nebeatitaisysi.

Kitas skydliaukės hormonų poveikis tęsiasi visą gyvenimą – poveikis metabolizmui ir medžiagų apykaitai. Skydliaukės hormonai ląstelėse aktyvina oksidacijos-redukcijos procesus, taip dalyvaudami energiniame organizmo balanse. Mūsų mąstymas, intelektas, aktyvumas labai priklauso nuo skydliaukės hormonų. Jei jų trūksta, žmogus yra neveiklus, jo mąstymas vangus, intelektiniai gebėjimai sumenkę. Jei per daug, žmogus bereikalingai eikvoja save. Medžiagų apykaita labai aktyvi, organizmas išeikvoja energijos rezervą ir kenčia dėl jos stokos. Taigi vienu atveju energijos sintezė nevyksta, kitu – energija iššvaistoma tuščiai. Abu atvejai blogi. Skydliaukė turėtų funkcionuoti normaliai.

– Labai įtakinga liauka.

– Dar skydliaukės hormonai reguliuoja kūno temperatūrą, tiesiogiai veikia širdies raumenį, reguliuoja kraujospūdį, vidaus organų būklę: kepenų, inkstų. Tikrai universali ir įtakinga.

Genetika ir nuovargio sindromas

– Žmonės dėl skydliaukės bėdų kaltina radiaciją.

– Visiškai teisingai. Kadangi skydliaukė kaupia jodą, sukaupia ir jodo turinčius radionuklidus, jeigu jų yra aplinkoje. Taip jie patenka į organizmą. Padidintas radiacijos fonas naikina skydliaukę. Baltarusijoje užfiksuota ir fiksuojama nepaprastai daug skydliaukės vėžio atvejų – tai vis Černobylio avarijos padariniai.
Kita vertus, radioaktyvus jodas naudojamas skydliaukės hiperfunkcijai (padidėjusiam aktyvumui) gydyti. Pacientams skiriamos labai mažos jo dozės ir pasiekiama puikių rezultatų. Tai nekenksminga, svarbu dozavimas. Taigi radioaktyvus jodas gali kenkti, gali gydyti.

– Kodėl dabar tiek daug skydliaukės ligų? Dėl radiacinio fono?

– Gyvenant tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvename, didėja sergamumas daugeliu ligų. Nieko nuostabaus. Skydliaukė – streso liauka. Ji dalyvauja įveikiant stresą. Esant stresinėms situacijoms, ši liauka gali hiperfunkcionuoti. Šiuolaikiniai žmonės, tiek jaunesni, tiek vyresni, gyvena save sekindami. Verslininkai ir daugybė kitų profesijų žmonių neatostogauja, nepailsi, nemoka ilsėtis, tampa darboholikais, kiauras dienas žiūri į mirgantį kompiuterio ekraną. Apskritai nebemoka gyventi. Kai kurios šalys jau išmoko gyventi ir ilsėtis. O mes? Neatostogaujame keletą metų, naktį sukame galvą dėl darbo problemų – organizmas sekinamas. Atsiranda vadinamasis lėtinis nuovargio sindromas, kai šiaip sveikas žmogus pradeda nemiegoti, greitai pavargsta, jaučia nerimą. Tokia psichologinė būklė veikia kūną – labai greit atsiranda psichosomatinių sutrikimų. Skydliaukė, emocinė liauka, dalyvauja tuose procesuose, pradeda didėti, o ilgainiui keičiasi ir hormonų gamyba.

– Skydliaukės ligos susijusios su genais?

– Dauguma jų perduodamos genetiškai. Serga tėvai – sirgs ir vaikai.

Jodo trūkumas ir perteklius

– Lietuva – jodo trūkumo zona?

– Toli gražu ne visur Lietuvoje trūksta jodo. Gal kai kuriose vietose jo yra mažiau (pvz., Šalčininkų r.), bet tai nėra katastrofa. Jodo kiekį organizme galima padidinti vartojant joduotą druską, jodintą vandenį, įvairius jūros dumblius, papildus su jodu. Mes, medikai, labiau bijom jodo pertekliaus. Jau minėjau, jog kai kurie širdies ritmo sutrikimai gydomi preparatais, kuriuose yra jodo. Tai pavojinga, nes nuo to gali atsirasti skydliaukės ligos, kilti jų remisijos.

– Dažniausios skydliaukės ligos?

– Dabar į endokrinologus kreipiasi labai daug žmonių, visiems smalsu, kokios būklės yra jo skydliaukė. Daugelio jų ši liauka iš tiesų pakitusi. Pirmiausia aiškinamės, ar giminėje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, įvertinami simptomai. Beje, simptomai atsiranda tik tada, jei pasikeičia skydliaukės veikla, t.y. sumažėja ar padidėja hormonų kiekis. Daugiausia pasitaiko pacientų, kurie nejaučia jokių simptomų, bet jų skydliaukė pakitusi anatomiškai. Čiuopiame, atliekame echoskopiją, jei reikia, darome tyrimus, kurie parodo skydliaukės mazgų būklę. Kaip gydyti ir ar reikia operacijos, sprendžia gydytojas.

Dažniausia patologija – eutiroidinė mazginė skydliaukė, tai yra normaliai funkcionuojanti, tačiau anatomiškai pakitusi (mazgeliai) skydliaukė. Tokią skydliaukę turi apie 40 proc. moterų. Hormonų pakitimų šiuo atveju nėra.

Kada imuninė sistema atakuoja skydliaukę, vystosi gerybinė patologija – lėtinis autoimuninis tiroiditas. Mūsų imuninės sistemos ląstelėse gaminamai antikūnai slopina skydliaukės veiklą, mažina hormonų kiekį ir taip sukelia jos hipofunkciją. Dabar labai daug tokių pacientų. Kiek rečiau pasitaiko skydliaukės hiperfunkcija – ligos, kuriomis sergant padidėja skydliaukės hormonų gamyba. Liaudyje tokia patologija vadinama struma.

– Liaudyje žinomas receptas jodo trūkumui šalinti: kelis lašelius jodo tirpalo įlašinti į stiklinėje vandens ištirpintą šaukštą krakmolo. Ar teisngai elgiamasi?

– Kiti lašina tiesiai į vandenį. Žiūrint, kiek to tirpalo įlašinama. Jei vienas du lašiukai, nepakenks, bet pirmiausia derėtų žinoti, ar iš tiesų to reikia. Gydytojas specialistas pasakys daugiau. O kitam ir iš tiesų reikia. Ypač jodo reikia nėščiajai. Vaisius iš mamos organizmo pasiima nemažai jodo, nes jo reikia būsimo naujagimio skydliaukei formuotis. Be to, nėščiajai padidėja jodo išskyrimas su šlapimu. O kitiems per daug jodo ir nereikėtų. Kai šio mikroelemento trūksta, vystosi vadinamasis endeminis gūžys, didelė skydliaukė. Kodėl, tiria gydytojai. Viena iš priežasčių – jodo trūkumas aplinkoje, bet jau sakiau, Lietuvai tai nėra labai būdinga.

Moterys serga dažniau

– Ar sportas gali būti bent kokia skydliaukės ligų profilaktika?

– Saikingas, neperdėtas, nežalojantis sportas – organizmo energinio balanso palaikymas. Tai svarbu. Tačiau reikšmingesnės įtakos skydliaukės ligų profilaktikai kažin ar turi.

– Jei pašalinama dalis skydliaukės, žmogus pasmerktas?

– Jokiu būdu ne. Net jei imsim kraštutinį atvejį – skydliaukės vėžį. Beje, sunkieji šio vėžio variantai labai reti. „Tradiciniai” vėžiai sudaro 90 proc. visų atvejų. Praktiškai jie padydomi, jei nustatomi laiku ir tinkamai gydomi. Tik pacientas nieko neturėtų spręsti pats, tą padarys specialistai. Svarbu neužleisti. Operacijų prireikia dažnai, bet žmogus normaliai gyvena net ir be skydliaukės.

– Kas užtikrina kompensacinius mechanizmus?

– Tam tikras preparatas, skydliaukės hormonas L-tiroksinas. Dozuojama kiekvienam konkrečiai, atsižvelgiant į kūno masę ir kitus veiksnius.

– Moterų skydliaukė išsiderina dažniau?

– Moterys labiau linkusios sirgti skydliaukės ligomis. Sunku paaiškinti, kodėl. Galima sieti su tam tikru chromosomų rinkiniu, galima – su labilesnėmis emocijomis.