Medikai sako, kad sėkminga kelionė – tai sveika kelionė, kai iš atostogų grįžtame ne tik fiziškai pailsėję, žvalūs, bet ir gerokai sveikesni
Dabar daugelis kraunasi lagaminus ne į šiltuosius kraštus, o ten, kur netrūksta sniego ir gerokai šalčiau negu mūsų šalyje. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Medicininio karantino posto vedėjos Nadeždos Abolichinos, ypač svarbu gerai pasirengti kelionei žmonėms, kurie pirmą kartą keliauja į kalnus.
Pirmą kartą slidinėti
Jeigu netinkamai pasirengsime atostogauti kalnų kurortuose, gali iškilti įvairių problemų, net ir sveikatos. Dėl netinkamai parinktų drabužių ir avalynės galima sušalti ir susirgti. Dėl pernelyg didelio fizinio krūvio, nesitreniravus neretai pradeda skaudėti sąnarius ir raumenis, gali atsirasti širdies veiklos sutrikimų.
Planavimas, pasak N.Abolichinos, – geriausia kelionių streso ir skrydžio baimės profilaktika. Prieš tolimą kelionę patartina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris patars, kaip sukomplektuoti kelionei būtiną vaistinėlę. Jei sergate kokia nors sistemine liga, pavyzdžiui, jums padidėjęs kraujospūdis, turite miego sutrikimų ar kankina odos liga, medikas patars, kokių vaistų pasiimti į kelionę ir kaip juos vartoti. „Kad ilgai lauktų atostogų malonumas nevirstų kančia, vykstant į kalnus būtina pasikalbėti su patyrusiais kalnų instruktoriais ar bent jau ne kartą ten keliavusiais bičiuliais”, – pataria specialistė.
Vykstantiesiems atostogauti į užsienio šalis reikėtų žinoti, kaip elgtis, jei užkluptų sveikatos problemos. Beje, tiems, kurie apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), neatidėliotina medicininė pagalba bus apmokėta.
Ar reikia skiepytis?
Vykstant slidinėti į kalnus Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje nėra privalomų skiepijimų reikalavimų, bet derėtų prisiminti, kad suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų. Kitokių skiepų nereikia.
Ko reikėtų vengti?
„Viduriavimas, virškinimo sutrikimai dėl pasikeitusių mitybos ypatumų, o neretai ir dėl higienos įpročių stokos, dėl maisto užkrėtimo mikrobais – dažniausia kelionių į svečias šalis problema”, – teigia N.Abolichina.
Daugelis žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei kelionėje yra sąlygų laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net greit gendančių produktų, bet tik tiek, kiek suvalgysite nesibaigus produkto vartojimo laikui, nurodytam ant pakuotės. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vištienos ir kiti mėsos vyniotiniai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu, – ypač pavojingi. Šių produktų geriau neimti į kelionę. Geriausiai tiktų šaltai rūkyta ar vytinta dešra, kumpis, lašiniai, mėsos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuotos daržovės ir vaisiai, duona, batonas ir sausainiai. Neretai žmonės perka kilogramus gliaudytų riešutų, razinų ar džiovintų vaisių mišinių. Neskubėkite, prieš pirkdami gerai pamąstykite. Atsargiai valgykite žemės riešutus. Kai kurie žmonės yra jiems alergiški.
Jei viešbutyje ar poilsio namuose, kur gyvensite, yra numatyta, kad poilsiautojas gali pats gaminti, galite pasiimti negreit gendančių maisto produktų.
Žinome, bet pamirštame…
* Kad nesusirgtumėte kelionėje, labai svarbu visada kruopščiai plauti rankas prieš valgį. Turėkite pasiėmę muilo, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų servetėlių.
* Kadangi dažniausia keliautojų negalavimų priežastis yra sutrikęs virškinimas, patariame, kaip išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų:
* maistui vartokite saugų geriamąjį vandenį;
* negalima gerti vandens iš čiaupo, gerkite tik virintą (ne mažiau kaip 1 minutę) vandenį ir tokius gėrimus kaip karštą arbatą ar kavą, o įvairius vaisvandenius, sultis ir kitus gėrimus vartokite nusipirkę supilstytus į butelius, maišelius, vienkartinius indus;
* kruopščiai plaukite vaisius, daržoves;
* valgydami rinkitės tik termiškai apdorotą maistą,
* plaukite rankas su muilu prieš valgį, prieš ruošdami maistą, pasinaudoję tualetu.
Saulė, slidės ir… batai
Kalnuose saulė gali stipriai nudeginti odą, nes papildomą dozę gauname su spinduliais, kurie atsispindi nuo sniego. Nepamirškite pasiimti apsauginio kremo su ultravioletinių spindulių filtru, akinių nuo saulės. Nuo sniego atspindėti saulės spinduliai ypač akina ir gali pakenkti regėjimui.
Nuomojantis inventorių slides tegu parenka profesionalai. Jei neturite savų batų, rinkdamiesi tinkamus būtinai užsisekite ir įsitikinkite, kad jie ne per dideli. Nauji batai būna itin kieti, bet slidinėjant jie tempiasi ir minkštėja. Jei batai per dideli, krintant neįmanoma ištraukti bato iš apkaustų, todėl galima stipriai susižeisti.
Geras slidinėjimo kostiumas – taip pat svarbu. Storesnės ir šiltesnės medžiagos dviejų dalių kostiumas yra patogesnis: sušilus galima nusivilkti striukę ir slidinėti tik su liemene.
Drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei jaučiate, kad per šilta, nusirenkite vieną drabužių sluoksnį. Jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais.
Kalnų liga
Mūsų organizmą kalnuose veikia ir įvairūs aplinkos veiksniai. Dideliame aukštyje dėl sumažėjusio deguonies kiekio gali išsivystyti kalnų liga. Ji priklauso nuo aukščio, kilimo greičio ir organizmo jautrumo. Pavyzdžiui, 3000 metrų aukštyje apie 75 proc. žmonių patiria silpnus jos požymius. Daug žmonių aklimatizuodamiesi patiria lengvą kalnų ligos formą. Simptomai paprastai pasireiškia per 12-24 valandas nuo pakilimo, o apie trečią dieną jie pradeda silpnėti. Lengvos kalnų ligos formos simptomai: galvos skausmai, svaigulys, nuovargis, oro trūkumas, apetito praradimas, pykinimas, sutrikęs miegas ir bendras negalavimas. Simptomai paaštrėja naktį, kai nurimsta kvėpavimas. Silpna kalnų ligos forma netrukdo normaliai ilsėtis ir paprastai išnyksta per 2-4 dienas, kai žmogus aklimatizuojasi.