Dantų pasta – reklamos įpirštas produktas ar iš tiesų puiki burnos higienos priemonė, dovanojanti švytinčią šypseną?
Dantų pastos reklamos baigia išvaryti iš proto, tačiau be jos neįsivaizduojame savo gyvenimo. Daugelis žmonių pastą pamini tarp daiktų, kuriuos pasiimtų į negyvenamą salą, bet retas žino, iš ko ji pagaminta.
Tik šepetėliu ir vandeniu
Žmonės jau daugelį amžių naudojasi dantų šepetėliu ir kitomis burnos priežiūros priemonėmis. Dar XV amžiuje prieš Kristų egiptiečių rankraščiuose minimos priemonės dantims valyti. Jos buvo gaminamos iš grūstų rožių žiedlapių, riešutų ir miros, įmaišant degintų elnio ragų, kiškio, vilko ir pelių galvų, pridedant citrinų rūgšties, medžio anglies, pemzos dalelių, alūno ir kreidos. Dauguma ankstyvųjų dantų pastų turėjo labai daug abrazyvų, todėl XVI-XVIII amžiuje žymiausi to meto gydytojai rekomendavo dantis valyti tik šepetėliu ir vandeniu.
W.D.Millerio teorija
Didžiausią perversmą sukėlė 1890 metais W.D.Millerio paskelbta chemoparazitinė dantų ėduonies teorija. Anot jos, burnos bakterijos naudoja angliavandenius kaip maisto medžiagą, o kaip medžiagų apykaitos produktą išskiria silpnas rūgštis. Šios tirpdo dantų emalį ir dėl to atsiranda ertmės. Dėl W.D.Millerio teorijos kilo tikras bumas dantų ir burnos priežiūros priemonių gamyboje. Buvo stengiamasi daryti įtaką kiekvienai šio proceso fazei: kovoti su bakterijomis, šalinti valgio likučius, kad jos negautų maisto, neutralizuoti rūgštis ir stiprinti dantų emalį. Iki šių dienų W.D.Millerio teorijos niekas nėra paneigęs. Priešingai, randama vis daugiau ją patvirtinančių įrodymų. Šiuo metu mokslininkai kuria vakciną prieš dantų ėduonį sukeliančią bakteriją (Streptococcus mutans), o kol jos neturime, pagrindinis dantų priežiūros būdas, galintis užkirsti kelią burnos ertmės ligoms, tebėra dantų valymas.
Šalinti dantų apnašas
Daugelis esame girdėję ne vieną pasakojimą apie senelį, kuris visą savo gyvenimą nevalė dantų ir nežinojo, kas yra jų skausmas. Tačiau dauguma tų istorijų nutyli, kiek išvis dantų teturėjo minėtas senolis gyvenimo saulėlydyje. Neretai tokiems žmonėms dantys pradeda klibėti ir patys iškrenta dėl periodonto ligų. O jų ir dantų gedimo kaltininkė – prasta burnos ertmės higiena. Svarbiausias dantų valymo tikslas – šalinti dantų apnašas. Tai lipni masė, sudaryta iš bakterijų, seilių baltymų, mineralinių druskų, maisto likučių. Apnašos kaupiasi ant dantų paviršiaus ir jei nėra nuvalomos, tampa dantų akmenimis, kurie sukelia dantenų gleivinės uždegimą (gingivitą) bei apydančio uždegimą (periodontitą).
Iki šiol nėra sukurta patikimesnio ir efektyvesnio būdo kovoti su burnos ertmės ligomis kaip dantų valymas. Valant juos šepetėliu mechaniškai šalinamos ir apnašos. Dantų pasta šį procesą palengvina ir daro efektyvesnį. Be to, valant dantis veikliosios pastos medžiagos patenka ant dantų ir dantenų paviršiaus.
Fluoras stiprina dantų emalį
Daugelis šiuolaikinių dantų pastų turi antibakterinių medžiagų. Jos mažina bakterijas arba sutrikdo jų funkcionavimą. Fluoras, kurio yra beveik visose dantų pastose, įsiliedamas į dantų emalio kristalus stiprina jį ir daro atsparesnį rūgščių poveikiui. Kuo ilgiau fluoro jonai laikosi ant danties paviršiaus, tuo daugiau jų patenka į paviršinio danties sluoksnio struktūrą ir tuo stipresnis tampa jo poveikis. Dėl to daugelis odontologų rekomenduoja išsivalius dantis burnos neskalauti, o tik išspjauti pastos perteklių. Suaugusiesiems skirtose dantų pastose yra 1000-1500 ppm (parts per million) fluoro, o vaikams – perpus mažiau (500-750 ppm). Į kūdikiams gaminamas pastas jo paprastai nededama.
Vyrauja nuomonė, kad regionų, kuriuose fluoro koncentracija geriamajame vandenyje viršija 1 mg/l, gyventojams reikėtų vartoti dantų pastą be fluoro. Dažnai šių vietovių (Klaipėdos, Kretingos, Varėnos apylinkės) spaudoje net publikuojami straipsniai, skatinantys tai daryti. Tačiau fluoras, kurį gauname su maistu ar vandeniu, veikia visai kitaip nei esantis dantų pastoje. Su maistu gaunamas fluoras naudingas tik tuo laikotarpiu, kai formuojasi dantys, tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti formavimosi defektus. Jie matomi kaip baltos dėmės dantų paviršiuje. Būtent dėl to fluoro nėra
kūdikiams ir labai mažiems vaikams skirtoje dantų pastoje – mažyliai nemoka jos išspjauti ir dažniausiai nuryja. Tada dantys tampa greičiau pažeidžiami ir ne tokie atsparūs rūgščių poveikiui. Pastoje esantis fluoras veikia tik paviršinį danties sluoksnį – daro jį atsparesnį rūgštims. Tad fluorozės pažeistus dantis kaip tik reikėtų valyti pasta, kurioje yra daugiau fluoro.
Balinamosios pastos
Paprastai dantų pastos skirstomos į kosmetines (skirtas apnašoms valyti) ir gydomąsias (turinčias papildomų savybių). Beveik visas šiuolaikines dantų pastas galima vadinti gydomosiomis, nes jose yra fluoro, o daugelyje dar ir uždegimą slopinančių komponentų, žolelių ekstraktų, balinamųjų medžiagų.
Balinamosios dantų pastos tampa vis populiaresnės. Visi trokštame „holivudinės” šypsenos. Tačiau nereikia pamiršti, kad balinamoji pasta paties danties nebalina, tik padeda pašalinti pigmentines apnašas. Ji rekomenduojama rūkantiems, daug kavos ar arbatos geriantiems žmonėms. Dantis gali pabalinti jūsų odontologas, o balinamoji pasta – padėti išlaikyti spalvą. Neverta gundytis ir labai pigiais produktais, nes dauguma jų yra abrazyvūs, todėl valydami dantis suploninsite emalio sluoksnį ir dantys taps jautrūs.
Dantų ėduonis ir dantų skausmas nėra vieninteliai „baubai”, gresiantys nevalantiesiems dantų. Vis dažniau minimos sąvokos „gingivitas”, „periodontitas”. Šie žodžiai apibūdina skirtingą dantį supančių audinių uždegimo lygį. Gingivitas – pradinė stadija, kai pažeistos tik dantenos. Pagrindinis šios ligos požymis – dantenų kraujavimas valant dantis, kramtant kietesnį maistą. Tai grįžtamas pažeidimas. Uždegimas praeina pašalinus dantų akmenis, sutvarkius dantis ir taisyklingai juos valant. Periodontitas pažeidžia ne tik dantenas, bet ir kaulą. Jei periodonto uždegimas stiprus, dantys pradeda klibėti ir gali iškristi. Šis pažeidimas yra negrįžtamas, nes ištirpęs kaulas nebeatauga. Tačiau gera burnos higiena, tinkamai parinkta dantų pasta, nuvalyti konkrementai, sutvarkytos plombos, tinkami dantų protezai leidžia sustabdyti ligą. Šiuo atveju svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikimą.
Jautriems dantims
Dantys tampa jautrūs dėl daugybės priežasčių. Tai ir netinkama burnos higiena, periodonto ligos, specifiniai veiksniai (darbas chemijos gamyklose ar su cheminėmis medžiagomis), griežimas dantimis, nesaikingas jų balinimas. Dantų jautrumas pasižymi staigiu skausmu valgant šaltą, karštą, rūgštų maistą. Pirma pagalba – jautrumą mažinanti dantų pasta. Ji blokuoja skausmo plitimo mechanizmą. Tokią pastą reikėtų vartoti nuolat, nes pakeitus įprasta dantys vėl tampa jautrūs. Beje, jautriems dantims skirta pasta turi mažiau abrazyvų.
Nėra vienos pačios geriausios dantų pastos. Yra tik tos, kurios jums tinka arba labiau patinka. Kokių konkrečių dantų pastos savybių reikia, gali patarti jūsų odontologas, o kurią rinksitės – čia jau skonio dalykas. Svarbiausia, kad dantis valytumėte taisyklingai, kruopščiai ir reguliariai.