Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė ginčijasi, kas turėtų rekonstruoti vieną svarbiausių uostamiesčio gatvių
Praėjusį ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje nuspręsta iki 2009 metų Klaipėdos uoste pastatyti keleivinių laivų terminalą. Tačiau iki šiol neaiškus pagrindinės į terminalą vedančios gatvės likimas. Klaipėdos ir Susisiekimo ministerijos vadovai tebesiginčija, kas turėtų rekonstruoti Baltijos prospektą.
Keleivių ir krovinių terminalas, kuris turėtų atsirasti šalia II Smiltynės perkėlos, bus statomas UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo naudojamoje teritorijoje. Šią bendrovę valdo koncernas „Achemos grupė”.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad jau patvirtintas būsimo terminalo detalusis planas. Su Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu uosto direkcija iki sausio pabaigos turi pasirašyti terminalo statybos sutartį.
Po to iki kovo 15 dienos turi būti parengti būsimo terminalo projektavimo pasiūlymai. Bus rengiami atskiri krantinių statybos, Baltijos prospekto tunelio po Minijos gatve ir geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę projektai. Tačiau niekas nežino, kada vyks paties Baltijos prospekto rekonstrukcija.
Kur koridoriaus pabaiga?
Baltijos prospektas, kuris praktiškai prasideda uostamiesčio priemiestyje ties žiedine Jakų sankryža, skersai kerta visas pagrindines Klaipėdos gatves. Ši gatvė yra automagistralės Klaipėda-Vilnius tęsinys, o pastaroji – IX Kretos tranzito koridoriaus B atšaka. Vyriausybės sprendimu Baltijos prospekto tęsinyje bus įrengtas centrinis įvažiavimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą kelias.
Tačiau Susisiekimo ministerijos specialistai teigia, kad Baltijos prospektas tėra miesto vidaus gatvė ir jos rekonstrukcija – klaipėdiečių reikalas. Praėjusių metų spalio 10 dieną susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus pasirašytame rašte teigiama, kad „Klaipėdos mieste privažiavimo kelių nuo Jakų sankryžos iki uosto ribos modernizavimo programą turėtų parengti Klaipėdos miesto savivaldybė”.
Miestui – per didelė našta
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius LŽ sakė, kad baigiamame rengti miesto bendrajame plane bus numatyta panaikinti visas žiedines Baltijos prospekto ir jį kertančių gatvių sankryžas.
„Tačiau miestui vienam ši rekonstrukcija – per didelė našta, – kalbėjo Klaipėdos meras. – Tuo labiau kad Baltijos prospektas yra IX tranzito koridoriaus atšakos tęsinys. Tad šios gatvės rekonstrukcija – tiek miesto, tiek Vyriausybės reikalas.” Jam pritaria ir Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, kuris tranzito koridoriaus pabaiga linkęs laikyti ne miesto, o uosto įmonių ribas.
Gatvė priklauso miestui
Arvydas Vaitkus, Susisiekimo ministerijos sekretorius, LŽ teigė kol kas net negavęs oficialios miesto pozicijos dėl Baltijos prospekto bei visų jo sankryžų rekonstrukcijos.
„Juk tai yra miesto turtas. Jei Klaipėdos vadovai tikisi, kad Vyriausybė, Kelių direkcija ar dar kas nors atrėš pinigų šiai gatvei rekonstruoti, tai jie klysta. Juk ne uostas ir jame įsikūrusios įmonės yra pagrindinis gatvių naudotojas, o miestas. Todėl miestas ir turi rūpintis visais su šio prospekto rekonstrukcija susijusiais reikalais”, – sakė Vaitkus. Kelių transportu iš uosto išgabenama ar į jį atvežama tik apie 20 proc. krovinių. Tačiau net šiai nedidelei daliai dažniausiai renkamasi pietinį išvažiavimo iš uosto kelią.
Padaugės automobilių
Po trejų metų, 2009-aisiais, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) numatyta baigti naujo Keleivių ir krovinių terminalo statybos darbus. Akivaizdu, kad naujam objektui ėmus funkcionuoti uostamiesčio gatvėse padaugės tiek lengvųjų, tiek ir krovininių automobilių. Dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje įrengtos žiedinės sankryžos, kuriose jau spūstyse grumdosi automobiliai, bus visiškai užkimštos.
Ponas Vaitkus LŽ sakė, kad prieš dvejus metus jis ragino uostamiesčio vadovus tartis dėl bendradarbiavimo rekonstruojant Baltijos prospektą. „Juk ne šiandien paaiškėjo, kad pastačius naują terminalą miesto gatvės bus labiau apkrautos. Tačiau prieš dvejus metus miesto atstovai man sakė, kad jie problemos nemato”, – sakė ministerijos sekretorius.
Uostas prašo paramos
Tad Klaipėdos miesto savivaldybėje kol kas tvyrant ramybei KVJU direkcija Europos Komisijai šiemet jau pateikė 3,2 mln. eurų paraišką rengti centrinio įvažiavimo į Klaipėdos uostą bei keleivių ir krovinių terminalo techninius projektus. Parama sudarytų 50 proc. reikalingų lėšų. Centrinis įvažiavimas į uostą būtų ties Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryža.
Už gautą paramą numatoma atlikti techninius projektus rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžą su kitomis miesto gatvėmis. Taip pat Baltijos prospektas būtų pratęstas iki uosto krantinių, kur 2009 metais pradės veikti naujas keleivių ir krovinių terminalas.
Patvirtinus finansavimą techniniai projektai bus parengti 2007 metais. Baltijos prospekto rekonstravimo bei keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statybos darbus planuojama baigti 2009 metais.