Finansų analitikai mano, kad „PKN Orlen” turėtų skelbti privalomąjį „Mažeikių naftos” akcijų supirkimą, o tai reikštų „Mažeikių naftos” pasitraukimą iš Vilniaus biržos sąrašo
Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen”, vakar įgyvendinęs oficialųjį pasiūlymą supirkti „Mažeikių naftos” akcijas, už 367,762 mln. litų įsigijo 5,06 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo ir padidino turimą akcijų paketą iki ne mažiau kaip 89,26 procento.
„PKN Orlen” turimo akcijų paketo tikslus dydis kol kas neaiškus, nes Lenkijos koncernas „Mažeikių naftos” akcijų galėjo įsigyti ir biržoje.
Gali išpirkti prievarta
Dabar „PKN Orlen” kartu su Vyriausybe valdo 99,24 proc.
„Mažeikių naftos” įstatinio kapitalo ir galės privalomai supirkti smulkiųjų akcininkų turimas akcijas. Tai padaryti gali akcininkai, valdantys ne mažiau kaip 95 proc. įmonės įstatinio kapitalo. „PKN Orlen” dar nepateikė informacijos apie privalomąjį akcijų supirkimą. „Šis klausimas iki galo neaptartas ir neapsvarstytas nei Vyriausybėje, nei su „PKN Orlen”, – LŽ sakė premjero patarėjas Saulius Spėčius.
Kaip aiškino specialistai, kadangi „PKN Orlen” kotiruojama Lenkijos biržoje, dėl jos antrinės įmonės kotiravimo Vilniaus biržoje sumažėtų lenkų bendrovės akcijų likvidumas. Todėl neapsimoka kotiruoti bendrovės dviejose vietose ir tikėtina, kad bendrovė skelbs privalomąjį akcijų supirkimą.
„Nėra jokios prasmės akcijų kotiruoti Vilniaus biržoje, o dabar labai gera proga jas sutelkti „PKN Orlen” ir Vyriausybės rankose. Supaprastėtų sprendimų priėmimas”, – sakė finansų maklerio įmonės „Finasta” analitikas Vytautas Plunksnis.
„PKN Orlen”, kai buvo įgyvendinamas oficialusis pasiūlymas, už superkamas „Mažeikių naftos” akcijas mokėjo po 10,25 lito. Tokia pati kaina būtų ir paskelbus privalomąjį akcijų supirkimą, jei bendrovė per 90 dienų nuspręstų jį skelbti. Tačiau jei pagrindiniai akcininkai uždelstų, greičiausiai jiems reikėtų iš naujo nustatyti superkamų bendrovės akcijų kainą.
„PKN Orlen” siekė įsigyti 39,87 mln. „Mažeikių naftos” akcijų (neskaičiuojant Vyriausybės turimų akcijų), tačiau įgyvendinant oficialųjį pasiūlymą pavyko įsigyti 35,879 mln. akcijų, arba 89,99 proc. visų galimų įsigyti akcijų.
Ypatingo efekto nebus
Pasak finansų analitikų, akcijų supirkimas pagyvino prekybą biržoje, ir tai jaučiama kelias pastarąsias savaites. „Kainos jau pakilo. Rytų skirstomųjų tinklų akcija pabrango nuo 3 litų iki beveik 4 litų. Nemažai smulkiųjų akcininkų pardavė turimas „Mažeikių naftos” akcijas nelaukdami oficialiojo pasiūlymo ir investavo pinigus į kitas bendroves”, – teigė Plunksnis. Tačiau finansų ekspertai mano, kad didžioji dalis pinigų už „Mažeikių naftos” akcijas iškeliaus iš Baltijos regiono. Mat pagrindiniai akcijų pardavėjai buvo investiciniai fondai, kurie „neprisirišę” prie Vilniaus biržos ir paprastai mėgsta dideles įmones, o tokių Lietuvoje mažai.
„Akcijas pardavė nemažai žmonių, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų, kurie nutolę nuo investavimo, spekuliavimo. Jų pinigai greičiausiai bus investuojami į kitas ūkio šakas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinką arba tiesiog į gyvenimo gerinimą”, – sakė SEB Vilniaus banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius.
Jis mano, kad Vilniaus biržai dėl „Mažeikių naftos” pinigų teks konkuruoti su Baltijos šalių, Rytų, NVS šalių vertybinių popierių rinkomis, nes daug pasiūlymų investuoti kitose rinkose pateikia bankai, investiciniai fondai, finansų makleriai, o pasirinkimas priklauso nuo galimo pelno ir rizikos santykio. „Šiek tiek tų pinigų jau pateko į Lietuvos biržą, tačiau ypatingo efekto, kai smulkiesiems investuotojams suplauks visi pinigai už „Mažeikių naftą”, nesitikime. Vengčiau teiginio, kad pakils kainos biržoje. Kas turėjo įvykti, jau įvyko, o kiti procesai yra ilgalaikiai”, – teigė Jacikevičius.