Ukrainos valdančioji koalicija pasiglemžė beveik visus valdžios svertus, valstybės vadovą paversdama formalia figūra
Ukrainoje ilgai vykusi kova dėl valdžios tarp prezidento ir parlamento, kaip atrodo, baigėsi valstybės vadovo pralaimėjimu.
Parlamentas savaitgalį didele balsų dauguma atmetė prezidento Viktoro Juščenkos veto įstatymui, kuris ministrui pirmininkui suteikia beveik tokias pat galias, kokias iki šiol turėjo valstybės vadovas. Proprezidentinės partijos atstovas tokią įvykių eigą pavadino „antikonstituciniu perversmu”.
Kairiųjų jėgų priimtas įstatymas iš esmės keičia Ukrainos politinę sistemą. V.Juščenka liko tik simboliniu prezidentu, kai už tokį jo vaidmenį pasisakė buvusi bendražygė Julija Timošenko. Apžvalgininkai Kijeve teigia, jog ji taip atkeršijo V.Juščenkai už tai, kad jis jai pernai nepatikėjo vyriausybės pirmininkės pareigų, o pasirinko Viktorą Janukovičių.
Kreipsis į Konstitucinį teismą
Po vadinamosios oranžinės revoliucijos 2004 metų pabaigoje Ukrainoje kelis kartus mėginta apibrėžti valdžios pasidalijimą tarp prezidento ir vyriausybės vadovo. Savaitgalį valdžios dalybos pasibaigė V.Juščenkos nenaudai.
Valdančioji dauguma, patraukusi į savo pusę partiją „Julijos Timošenko blokas”, penktadienį blokavo prezidento veto įstatymui „Dėl ministrų kabineto veiklos”, kuris, proprezidentinės partijos „Mūsų Ukraina” atstovo Viačeslavo Kirilenkos teigimu, „Janukovičiaus vyriausybei suteikė galimybę uzurpuoti visą valdžią”.
V.Juščenka projektą vetavo net aštuonis kartus. Tačiau kai prie V.Janukovičiaus prisišliejo J.Timošenko, prezidentas patyrė pralaimėjimą, nes projektą parėmė daugiau kaip du trečdaliai parlamentarų.
Laikraštis „Kommersant” Ukrainoje susidariusią situaciją taip pakomentavo: „Ukraina galiausiai tapo parlamentine respublika.”
Iki šiol V.Juščenka turėjo teisę savo nuožiūra skirti premjerą, užsienio reikalų, gynybos ir vidaus reikalų ministrus. Dabar valstybės vadovas gali tik teikti kandidatūras, bet jas tvirtins įstatymų leidėjai.
V.Juščenka ir V.Janukovičius nuo prezidento rinkimų 2004 metų spalį yra aršūs konkurentai. Anot žiniasklaidos, prezidento patarėjas pareiškė, kad valstybės vadovas naujojo įstatymo nepasirašys, o kreipsis į Konstitucinį teismą.
Smūgis į nugarą
Įstatymo „Dėl ministrų kabineto veiklos” projektą penktadienį parėmė 366 deputatai (iš 450). Projektui pritarė 66 deputatais daugiau negu reikalingas minimumas.
Tai atsitiko po to, kai valdančiąją koaliciją parėmė „Julijos Timošenkos blokas”, kurio nariai pritarė V.Janukovičiaus siekiui tapti faktiniu valstybės vadovu.
Tokį J.Timošenko ir jos bendražygių elgesį vienas „Mūsų Ukraina” atstovų pavadino „smūgiu į nugarą”. Buvusių „oranžinės revoliucijos” organizatorių keliai galutinai išsiskyrė, kai praėjusiais metais V.Juščenka vyriausybės vairą patikėjo V.Janukovičiui. J.Timošenko tada primygtinai ragino prezidentą nežengti tokio žingsnio.
Tapti vyriausybės vadove tada atkakliai siekė pati J.Timošenko. Negavusi siekto posto, ji dabar atkeršijo buvusiam bendražygiui.
Atims jėgos struktūras
Valdančioji kairioji koalicija, pasiglemžusi įgaliojimus skirti premjerą ir užsienio reikalų bei jėgos žinybų vadovus, tęsia prezidento puolimą. Dabar iš jo ketinama visiškai atimti jėgos struktūrų kontrolę.
V.Janukovičiaus partija vakar pateikė įstatymo projektą, pagal kurį Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) atitektų vyriausybės kontrolei. Anksčiau NSGT buvo pavaldi tik prezidentui.
Tai, kad V.Juščenka tampa tik nominaliu valstybės vadovu, negali nedžiuginti Rusijos, kuri priešinasi Ukrainos narystei NATO. Šalies prisijungimo prie Aljanso entuziastu iš žinomų politikų beliko prezidentas. Kai jo įgaliojimai tapo tik simboliniai, apie kokį nors šalies dreifą NATO link negali būti nė kalbos.
Valdančiosios koalicijos apetitas didėja. Jos atstovai vis dažniau kalba apie prezidento institucijos likvidavimą. Jeigu tam vėl pritars J.Timošenko ir jos bendražygiai, V.Juščenka atsidurs visiškame politinės arenos užribyje.