Ar antstolis gali tęsti priverstinius išieškojimo veiksmus, jeigu suinteresuoti asmenys ginčija vykdomą sprendimą teisme?
Į klausimą atsakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Antstoliai neretai susilaukia priekaištų iš proceso dalyvių, kad tęsia sprendimo vykdymo veiksmus net ir tais atvejais, kai šių žmonių įsitikinimu išieškojimas privalo būti sustabdytas.
Svarbu žinoti, kad antstolis negali stabdyti bylos vien pagal žodinius asmens pageidavimus. Nereikėtų tikėtis, kad galima ateiti į antstolio kontorą, gražiai paprašyti, ir antstolis į tai atsižvelgs. Įstatymai labai konkrečiai apibrėžia vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, todėl antstoliai tik tais atvejais ir gali atidėti procesinius veiksmus. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais.
Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį skundo padavimas teismui nesustabdo antstolio pradėtų procesinių veiksmų, jeigu šiuo klausimu teismas nepriima atskiro sprendimo. Todėl, suabejojus vykdymo procese atliekamais antstolio veiksmais ir siekiant, kad jie būtų atidėti, kartu su skundu teismui reikėtų pateikti ir prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Jeigu teismas tokį prašymą patenkina, nutartį būtina pateikti antstoliui. Tik remdamasis dokumentais antstolis galės sustabdyti procesinius veiksmus, kol teismas svarsto jų pagrįstumą.
Toks pat principas galioja ir ginčijant įsiteisėjusį teismo sprendimą kasacine tvarka. Kadangi skundo padavimas Aukščiausiajam Teismui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai, tai savaime nestabdo ir šio sprendimo vykdymo. Tačiau esant svarbioms aplinkybėms teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad ir antstolis po tokio teismo sprendimo iš karto sustabdys vykdomąją bylą. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius antstoliui apie tai pranešti, o antstolis atitinkamą savo patvarkymą privalo nedelsdamas priimti tik po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo sustabdymą.
Kitus atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso (CPK) 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo.
Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą, – tai daryti privaloma.
CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje. Jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo, atidėti procesinius veiksmus antstolis gali ne tik dėl paties skolininko, bet ir dėl jo šeimos nario ligos. Visais minėtais atvejais antstoliui būtina pateikti dokumentus iš gydymo įstaigų. Antstolis taip pat gali stabdyti išieškojimą, kai yra paskelbta skolininko paieška arba kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą.
Vis dėlto vykdomosios bylos sustabdymas nereiškia, kad jokie vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Priėmęs patvarkymą dėl sustabdymo, antstolis pagal CPK 628 straipsnį turi teisę imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Antstolio procesinių veiksmų stabdymo ar atidėjimo nereikėtų laikyti panacėja. Siekiant antstolio veiksmų stabdymo, vertėtų gerai apgalvoti, kokio tikslo siekiama šia priemone, ar procesinių veiksmų stabdymas tikrai būtinas. Dažnai sprendimo vykdymo atidėliojimas ir vilkinimas atsisuka prieš patį skolininką, nes kuo ilgiau užsitęsia priverstinis procesas, tuo daugiau susikaupia ir vykdymo išlaidų.