Stiprius akinius dėl trumparegystės nešiojusi aštuoniolikmetė tauragiškė Aušra Jogėlaitė juos nusiėmė po kasdien metus atlikinėtų kvėpavimo pratimų. Beje, regėjimas gerėti pradėjo jau po trijų mėnesių.
Insultą patyręs klaipėdietis pas kvėpavimo technikų specialistę atėjo sunkiai valdydamas kūną – be kitų pagalbos negalėjo nei atsistoti, nei atsisėsti. Po 10 valandą trukusių užsiėmimų jis judėjo laisvai ir galėjo dirbti, išnyko psoriazė.
Kvėpuoti pilvu
„Didžioji dalis ligų kyla iš streso. 70-90 proc. žmonių į gydytojus kreipiasi dėl streso pasekmių. Stresas gali būti ir kepenų cirozės, ir vėžio, ir depresijos priežastis”, – seminaro „Ajurveda. Praeities patirtis šiandien” Klaipėdos universitete metu mokė geriausiu Indijos gydytojo titulu apdovanotas dr. Partap Chauhan.
Ir kovai su stresu siūlė pratimą, šmaikščiai pavadintą „elektroninio pašto meditacija”. Bent kelis kartus per dieną, tikrindami elektroninį paštą, pakvėpuokime pilvu. Žinoma, nebūtinai tam tikrinti paštą. Pakvėpuokime patekę automobilių spūstin – užuot be reikalo keiksnoję, nervinęsi ir piktinęsi. Pakvėpuokime bet kada tai prisiminę.
Kaip kvėpuoti pilvu? Įkvėpdami išpūskime pilvą, iškvėpdami įtraukime. Krūtinė kvėpuojant nesikilnoja. Kvėpuokime giliai. Stebėkime, kaip alsuoja kūdikiai. Pasimokykime iš jų.
Naudokime šį būdą grįžę namo po įtemptos darbo dienos. Atsigulkime ant grindų ir pakvėpuokime.
Rebefingas
Kvėpavimo technikų specialiste prisistačiusi klaipėdietė Julija Flis po trejus metus trukusių intensyvių rebefingo kursų įgijo tarptautinį rebeferės sertifikatą, suteikiantį teisę vadovauti tam tikram kvėpavimo būdui rebefingui. Jau dveji metai šio kvėpavimo ji individualiai moko kitus.
Kas tas rebefingas? „Tai sąmoningas kvėpavimas be pauzių tarp įkvėpimo ir iškvėpimo, sutelkus dėmesį į kvėpavimą”, – pristato Julija, dar prieš 10-metį pajutusi tokį stiprų „dvasios alkį”, kad ieškojimai tapo svarbiausiu dalyku gyvenime.
Rebefingo tėvu vadinamas Leonardas Orras: nuo 1962 metų tyrinėjęs kvėpavimo būdus ir sujungęs savo patirtį su Indijos jogų dovanotomis praktikomis, jis šios „dvasinio valymosi technikos” išmokė tūkstančius žmonių.
Individualiai su žmonėmis dirbanti Julija pasakoja, jog rebefingas padeda žmonėms pažinti save, be to, kvėpavimas išvalo iš ląstelių stresų sankaupas. Po valandą trukusio kvėpavimo daugelis jaučiasi it ant sparnų, lengvesni, švaresni, pakylėti. Būna, kvėpavimo metu verkiama – ašaros paleidžia negatyvią skaudaus išgyveno įkrovą. Tie, kurie atėjo dėl ligos – suvokia dvasinę jos priežastį, kuriuos atvedė dvasios alkis – išgyvena besąlyginę meilę ar kitus jausmus. Kiekvieno vis kita istorija.
Būtent po jos vestų seansų gerėjo klaipėdiečio, patyrusio insultą, būklė, išnyko odos liga. Anksčiau be kitų pagalbos neapsiėjęs, šiandien vyriškis dirba fizinį darbą. Ne vienas, pasakoja Julija, išsivadavo nuo depresijos, nemigos.
„Išmokus praktikų, galima jas tęsti savarankiškai, bet rebeferio pagalba iš pradžių būtina. Jis suteikia saugumą, padeda išvengti skausmingesnių momentų, neleidžia įstrigti kokioje praeities akimirkoje ar „nulūžti”, kad gali atsitikti buvusiems narkomanams ar alkoholikams. Pagaliau rebeferis prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta,” – paaiškino Julija.
Transformacijos
Kvėpavimo technikoms daugiausia dėmesio skiriama ir tarptautinės švietėjiškos ne pelno organizacijos „Gyvenimo menas” seminaruose. Jų itin teigiamas poveikis organizmui, atlikus įvairių jo sistemų tyrimus, dar 2005 metais buvo apibendrintas Krasnojarske vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Joga-ajurveda-medicina”.
„Kvėpavimas – vienas svarbiausių energijos šaltinių, apvalančių kūną. Su įkvėpimu gauname energijos, su iškvėpimu kūnas atsipalaiduoja, – paaiškino jaunimo programos „Yes” mokytoja Dalia Balčiūnienė. – Juk žinome, kad susijaudinę kvėpuojame dažniau, kai sunku ant širdies – akcentuojamas iškvėpimas”.
Organizacijos seminaruose mokoma įvairių kvėpavimo technikų, jo derinimo su judesiais – jogos asanų. Be daugelio rytietiškų klubų praktikuojamų energizuojančiosios pranajamos, kvėpavimo takus išvalančios bastrikos technikų, čia praktikuojama ir organizacijos įkūrėjo Šri Šri Ravi Šankaro sukurta „Sudarshan Kryja” (sanskr. apvalantis veiksmas), ypatingas trijų ritmų kvėpavimo būdas, stiprinantis sveikatą fiziniu, mentaliniu, dvasiniu, emociniu lygmenimis.
Pasak Dalios, atliekant šią techniką įgyjamas savojo aš suvokimas, išplaunami nepageidaujami energetiniai negatyvai, kiekviena ląstelė pripildoma energijos. Tie energetiniai negatyvai – išgyventų stresų pasekmė, silpninantys imuninę sistemą ir sukeliantys ligas.
„Svarbiausia, kad gydomasis kvėpavimas neturi jokių pašalinių reiškinių, juo nieko nesugadinsi, tuolab kad jis atliekamas mokytojui prižiūrint, – akcentuoja Dalia. – Juo galima įveikti beveik visas ligas, tačiau tam praktikuoti gydomąjį kvėpavimą reikia nenutrūkstamai, geriausia – kiekvieną rytą.”
Ryškiausias nuolatinių praktikų poveikio pavyzdys – trumparegystės atsikračiusi tauragiškė. Pati Dalia po nuolatinio kvėpavimų technikų praktikavimo sako pasikeitusi iš esmės: kadaise kentusi stuburo, galvos skausmus, depresiją, šiandien ji jaučiasi kaip niekad jaunatviška, nuolat kupina jėgų ir gyvenimo džiaugsmo. Maža to – kvėpavimo pratimai savaime sureguliavo jos svorį.
Per 20 sudėtingų operacijų po autoavarijos ištvėrusi klaipėdietei Danutei Valienei tik kvėpavimo technikų ir jogos dėka pavyko išsivaduoti nuo stiprių kūno skausmų ir visiškai atsisakyti cheminių vaistų, kurių per dieną išgerdavo 13-15 rūšių tablečių. Šiandien ji taip pat energinga bei stipri ir išmoktas technikas perduoda kitiems.
Ne panacėja
Įvairios kvėpavimo treniruotės, beje, atėjusios iš Rytų, Lietuvoje vis populiarėja. Jų reikšmės harmonizuojant protą, emocijas, gydant psichikos sutrikimus neneigia nė psichikos sveikatos specialistai.
„Nebūtų blogai, – paklaustas, ar reikėtų kvėpavimo technikomis gydyti ligonius, trumpai atsakė Klaipėdos psichiatrijos ligoninės psichologas Kęstutis Ridikas. Dabar esą naudojami tam tikri autogeninės treniruotės elementai, tačiau jogos ar meditacijos užsiėmimai neorganizuojami, nes esą visų terapijos rūšių neaprėpsi. Tam pagaliau trūksta ir specialistų, ir patalpų, ir lėšų.
„Kvėpavimas gerai ne tik gydymo, bet ir profilaktikos tikslais, tai yra sveikiems žmonėms, – sakė jis. – Tačiau tai nėra panacėja, ir iš gydymo būdų komplekso tenka rinktis būtiniausius. Jei žmogus domisi – tam yra įvairūs klubai.”
Nieko prieš tokius užsiėmimus sakė neturintis ir pulmonologas Arvydas Valavičius. Tik esą svarbu, kad sergantieji plaučių ligomis jokiu būdu be gydytojo rekomendacijos nenutrauktų jiems paskirtų vaistų vartojimo.
Kaip kvėpuoti, kad būtum sveikas? „Jokio skirtumo, – juokėsi gydytojas, – svarbu, kad būtų kuo”.