Kodėl svarbu susidraugauti su endokrinologu

Skydliaukės patologijomis moterys serga keturiskart dažniau negu vyrai, ir į gydytojus jos kreipiasi dažniau. Naujausiais medicinos duomenimis, maždaug kas penkta moteris (21 proc.) turi skydliaukės problemų.

„Skydliaukė – mažytis organas, bet labai svarbus. Sutrikus jos veiklai pirmiausiai keičiasi medžiagų apykaitos greitis, sutrinka visa organizmo veikla”, – aiškina gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris.

Ištirti naujagimius

Suaugusių žmonių skydliaukė sveria apie 20-25 gramų, yra panaši į drugelį: ji prigludusi iš priekio prie trachėjos, turi dvi skiltis ir tiltelį tarp jų. Pagrindinė skydliaukės funkcija – sureguliuoti medžiagų apykaitą atskirose organizmo ląstelėse ir visame kūne. Skydliaukės hormonai veikia kaip savotiški stimuliatoriai, greitindami visą metabolizmą. Skydliaukės hormonų poveikis labai svarbus organizmo brendimui, vystymuisi ir ypač centrinei nervų sistemai.

Vaisiaus skydliaukė pradeda veikti prieš pusmetį iki kūdikio gimimo, ir jos veiklos nepakankamumas šiuo laikotarpiu gali būti kompensuotas motinos organizmo hormonais. Bet jeigu nors vieną mėnesį po gimdymo bus hormonų nepakankamumas, vaikas augs protiškai atsilikęs, mažaūgis ir neproporcingos kūno sandaros. Todėl Lietuvoje visiems naujagimiams privaloma ištirti hormonus.

Kaip nesusirgti?

„Skydliaukės ligų profilaktikai labai svarbu vartoti pakankamai jodo. Žmogui per dieną jo reikia iki 200 mcg, o šio mikroelemento yra žuvyje, jūros dumbliuose, piene, mėsoje, riešutuose ir t.t. Jodo yra ir maisto prieduose: konservantuose, kepimo milteliuose, maistiniuose dažuose. Jo yra ir vaistuose: amiodarone/kordarone, enteroseptolyje, lašuose akims”, – sakė endokrinologas, ir įspėjo, jog kai maiste trūksta jodo, skydliaukė pradeda gaminti mažiau hormonų – vystosi hipotireozė, didėja skydliaukės tūris, atsiranda struma arba gūžys.

Bet dažniausia hipotireozės priežastis – lėtinis skydliaukės uždegimas. Jis sukelia panašius į depresiją simptomus, vargina bendras silpnumas, nuovargis, bloga nuotaika, miego sutrikimai, padidėja svoris. Taip pat sutrinka virškinimas: užkietėja viduriai, sausėja oda, pabrinksta veidas, o balsas tampa itin žemas ir šiurkštus. Hipotireozė gydoma pakaitine hormonų terapija, tai yra sintetinis hormonas skiriamas visam gyvenimui.

Tireotoksikozė – priešinga būklė, kai atsiranda skydliaukės hormonų perteklius. Pagrindinė to priežastis – Greivso liga, lėtinis skydliaukės uždegimas arba toksinė adenoma (hormonus gaminantis nepiktybinis auglys). Pagrindiniai simptomai labai primena nerimo ligą: padidėja jautrumas, nervingumas, širdies plakimas, padidėja apetitas. Dar būdinga šilumos netoleravimas, viduriavimas, mėnesinių ciklo sutrikimai. Gydymui vartojami tireostatiniai vaistai, mažinantys hormonų gamybą, radioaktyvusis jodas arba operuojama.

Diagnozuos tik specialistas

Gydytojas A. Levingeris pripažino, jog mieste išties trūksta endokrinologų. Labai greitai plintanti cukraligė yra pagrindinė endokrinologų problema, todėl skydliaukės patologijos tarsi atsiduria antroje vietoje. Tik atsiradus galimybei daryti tikslius hormonų ir antikūnių tyrimus echoskopu bei atlikti visus imunologinius tyrimus, skydliaukės ligas diagnozuoti yra paprasčiau. Šeimos daktaras gali tik įtarti skydliaukės patologiją, o specialistas jau turi atsakyti į klausimą, kokia ji yra, ar reikalingas gydymas.

Skydliaukės ligų simptomai labai panašūs į psichikos sutrikimus – nerimo, depresijos. Dar jie dažnai painiojami su gastroezofaginio refliukso ligos simptomais. Kai stemplės raumenys silpni, vožtuvas neužsidaro ir skrandžio turinys kartu su tulžimi patenka į stemplę, žmogus jaučia kutenimą gerklėje arba skausmus, jis skuba pas endokrinologą, nors turėtų kreiptis į gastroenterologą. Be to, sergant gastroezofaginio refliukso liga taip pat vargina nerimas, širdies plakimai ir neaiškūs pojūčiai.

„Diagnozuoti skydliaukės ligą, kurios simptomų yra tiek daug, sunku, kol nėra kraujo tyrimų atsakymų ir echoskopinio vaizdo”, – neslėpė endokrinologas. Tad šeimos gydytojas ar pacientas, įtardamas skydliaukės ligą, gali apsirikti dar dažniau.

„Echoskopija mes galime nustatyti audinio sutrikimus – lygus ar nelygus, ar yra mazgai, ar jie turi kraujotaką, ar yra cistelės (visiškai nepavojingi maišiukai su skysčiu), ar tai lėtinis skydliaukės uždegimas. Skydliaukės vėžys nustatomas, kai dar nėra 100 proc. klinikinių šios būklės simptomų, ir sudėtinga nusakyti, ką sergantis šiuo vėžiu žmogus galėtų jausti. Dėl to, kai yra tik įtariama skydliaukės liga, būtina patekti pas specialistą”, – įspėja pašnekovas.

Jodo neprisikvėpuosi

Nesvarbu, jog gyvename prie jūros – organizmas jam taip reikalingo jodo nepasisavina nei su oru, nei per odą – tik su maistu. Paradoksalu, tačiau klaipėdiečiai valgo per mažai žuvies ir kitų jūros produktų. Jodo yra maisto papilduose su jūros dumbliais, joduotoje druskoje ir vandenyje, jau galima nusipirkti ir joduotų sausainių.

Jodas ypač reikalingas vaiko protiniam vystymuisi. Jodo trūkumas pirmiausia ir sukelia psichologines problemas, o po to – pasikeitimus kituose organuose, vangumą, miego sutrikimus. Trūkstant jodo, sutrinka virškinimas, pleiskanoja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, veidas pabrinksta, balsas žemėja ir šiurkštėja. Tokiu atveju gali padėti pakaitinė hormonų terapija, ir žmogus jausis sveikas.

Hormonų perteklius – dar blogiau

„Priešinga būklė, skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė), kai skydliaukė gamina per didelį kiekį hormonų, yra dar pavojingesnė. Sergant tireotoksikoze, pasireiškia jautrumas, greit pavargstama, padažnėja širdies plakimas. Tai yra, žmogų vargina apie 60 depresijos simptomų. Viena pagrindinių tireotoksikozės priežasčių yra Greivso arba Bazedovo liga. Ir nors jos priežastis tiksliai nežinoma, užtenka pamatyti į gydytojo kabinetą įžengusį pacientą, ir ligą atpažinsi, – sakė gydytojas. Iškart matyti Bazedovo liga sergančio akių pažeidimai (išverstakumas), jį kamuoja nuolatinė tachikardija, sutrikęs širdies ritmas, žmogus itin jautrus ir verksmingas, kalba greitakalbe, mintys nenuoseklios.

Kita tireotoksikozės priežastis yra nepiktybiniai augliai arba adenomos, kurios negamina hormonų. Ir jeigu Greivso ligai pakanka medikamentinio gydymo, adenomą pašalins tik operacija. Adenomos nesupiktybėja; tai yra tik augantis mazgas, ir reikia prižiūrėti, kaip jis keičiasi, punktuojama, medžiaga ištiriama citologiškai, ir tuomet matyti, ar yra piktybinių ląstelių. Kadangi dabar labai geri echoskopai, matomos ir 2-3 milimetrų adenomos.

Onkologinė patologija yra reta; iš visų skydliaukės mazgų piktybinių pasitaiko tik 10 proc. O adenomos operuojamos tik tada, kai išauga per daug ir spaudžia išorinius organus. Todėl nuogąstauti, kad bet koks skydliaukės mazgas yra vėžys, neverta”, – sakė gydytojas.

Kita dažna skydliaukės liga yra lėtinis uždegimas. Gali būti ir mazginė forma, kai mazgai matyti echoskopu, bet jie nėra augliai, ir operacinio gydymo taip pat dažniausiai nereikia.

Skydliaukės vėžys

Būna tokių nediferencijuotų karcinomų, kai žmogus gali mirti per tris mėnesius,- tai labai pikta vėžio rūšis, bet itin reta. Kiti skydliaukės vėžiai vystosi dešimtmečiais, priklausomai nuo jų rūšies, jų labai retas metastazavimas, tai yra, vėžys neplinta po organizmą. „Darant punkciją, adata „pažadinti” vėžio praktiškai neįmanoma, antraip išvis niekur pasaulyje nebūtų atliekamas punktavimas”, – nuramina gydytojas. Dėl to skydliaukė gali tik patinti, atsirasti hematomų, paskaudėti – bet tik punktuojant galima nustatyti tikrą mazgo būklę ir rasti ankstyvos stadijos vėžį. Beje, statistikos duomenimis, nuo skydliaukės vėžio pagydoma net 98 proc. pacientų.

Gydytojas pabrėžė skydliaukės patologijos profilaktikos būtinybę. Labai dažnai klinikiniai pakitimai nematomi plika akimi, tad visiems 35-erių metų amžiaus žmonėms reikėtų išsitirti hormonus bent kas 5-10 metų. Tyrimai labai svarbūs, planuojant nėštumą, nes besilaukiančioms moterims dažnai fiziologiškai padidėja skydliaukė, ir tai normalu, tačiau jeigu yra koks patologiškas procesas, tai nėštumo metu jį koreguoti vaistais labai sudėtinga. Būtina pasitikrinti ir po gimdymo.

Esant širdies ritmo sutrikimams, endokrinologo konsultacija tiesiog neišvengiama – kad laiku būtų pastebėta galima skydliaukės, o ne širdies patologija. Taip pat hormonus patariama išsitirti, padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, nes esant skydliaukės veiklos nepakankamumui sutrinka kepenų fermentų veikla ir kraujuje atsiranda daug „neperdirbto” cholesterolio. Jis išnyksta, gydytojui paskyrus pakaitinę hormonų terapiją. Hormonų kiekį reikia nustatyti ir esant sutrikimų, būdingų depresijai, demensijai, agresijai, nerimui, Alzeimerio ligai. Tai yra, skydliaukės patologijos sąlygoti psichikos sutrikimai išnyksta, ją diagnozavus ir išgydžius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.