Klaipėdos valdžia nujaučia, kad skirstant 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) paramą, skirtą turizmo plėtrai, pajūris bus nuskriaustas.
Tokios prielaidos daromos remiantis tuo, kad programoje, kurioje numatoma, kokių Lietuvos regionų turizmo projektams skirti paramą, pajūris nėra atskirai paminėtas.
„Problema yra ta, kad vyksta užkulisiniai žaidimai. Nemuno-Kuršių marių trasoje yra keturi kurortai – Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa. Tarkime, sugalvosime pajūryje statyti akvaparką, o Ūkio ministerijos atstovai pasakys, kad Nemuno-Kuršių marių trasoje toks jau yra, reikia skirti paramą kitam regionui”, – sako Klaipėdos vicemeras Vidmantas Plečkaitis.
Anot jo, akivaizdu, kad skirstant ES lėšas prioritetai skiriami Druskininkams.
„Jie arčiau Vilniaus, lengviau įtaką daryti. Tikriausiai lemia ir tai, kad šį kurortą valdo socialdemokratai”, – daro prielaidas V. Plečkaitis.
Ministerijos nereagavo
Iš viso 2007-2013 metais turizmo projektams bus skirta 912 mln. litų Europos Sąjungos paramos. 70 mln. litų iš šios sumos skirstys apskričių plėtros tarybos, 30 proc. sumos atiteks verslo struktūrų projektams finansuoti. Likusieji 565 mln. litų bus skirti viešosios infrastruktūros plėtrai.
„Šioms lėšoms paskirstyti sukurta veiksmų programa, kurioje išskirti Šiaurės rytų Aukštaitijos, Žemaitijos, Nemuno slėnio ir jo artimiausių apylinkių bei kai kurie Vidurio Lietuvos regionai. Pajūris atskirai nepaminėtas, tad visiškai neaišku, kuriam regionui priklauso keturios pajūrio savivaldybės – Klaipėdos rajono bei Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų”, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas.
Anot jo, dėl šios priežasties dar pernai spalį minėtųjų savivaldybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartį „Quattro”, merai kreipėsi į visus pajūryje išrinktus parlamentarus. Jų buvo prašoma pasiekti, kad lėšų skirstymo programoje būtų atskirai išskirtas pajūrio regionas ir jam numatytos skirti lėšos.
„Iš visų klaipėdiečių parlamentarų į prašymą sureagavo tik Aldona Staponkienė. Jos iniciatyva Seimo Ekonomikos komitetas pritarė, kad pajūris būtų atskirai išskirtas lėšų skirstymo programoje. Reaguodami į tai pajūrio merai išsiuntė prašymus premjerui, Finansų ir Ūkio ministerijoms. Deja, ministerijos nesiteikė išskirti pajūrio”, – pasakojo R. Zulcas.
„Atkreipiame dėmesį, kad išskirti maršrutai yra pakankamai stambūs geografine prasme, todėl keturių pajūrio savivaldybių išskyrimas neatitiktų bendros intervencijų formavimo logikos, nes visi keturi kurortai patenka į Nemuno-Kuršių marių turizmo trasą”, – rašoma Ūkio ministerijos atsakyme. Šios ministerijos pozicija lėmė, kad ir Seimo nutarime dėl veiklos principų įgyvendinant ES paramos panaudojimo strategiją pajūris nebuvo išskirtas.
Spręstų sezoniškumo problemą
Nepaisant patirtų nesėkmių, pajūrio merai pernai gruodžio pradžioje dar kartelį kreipėsi į ūkio ministrą bei Valstybinio turizmo departamento direktorių. Kartu buvo išskirti projektai, kurie galėtų sumažinti pajūrio kurortams ypač aktualią sezoniškumo problemą.
Tarp išskirtų projektų – Klaipėdos universali arena, Palangos sporto ir pramogų kompleksas, konferencijų centro statyba Klaipėdos piliavietės teritorijoje, Palangos botanikos parko rekonstrukcija, Kuršių marių mažųjų uostelių tinklo plėtra ir kt.
Pasak R. Zulco, pasiekta tiek, kad metams baigiantis savivaldybės gavo dar vieną Ūkio ministerijos raštą. Jame prašoma iki sausio 20-osios informuoti apie 3-5 prioritetinius turizmo plėtros projektus.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, planuojama į šį sąrašą įtraukti universalios sporto arenos, tarptautinio konferencijų centro bei jūrų pramogų, poilsio bei sveikatingumo komplekso Kopgalyje projektą.
Uostamiesčio valdžia sulaukė ir Finansų ministerijos rašto, kuriame tvirtinama, kad prielaidos panaudoti ES paramos lėšas pajūrio regiono viešojo turizmo infrastruktūros plėtrai yra sudarytos, „tačiau konkrečių projektų finansavimas priklausys nuo nacionalinių ir regioninių prioritetų šioje srityje”.
Nusistatymo nėra?
Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Gedimino Miškinio, dėl turizmo maršrutų ir regionų, kuriems bus skiriami prioritetai, buvo diskutuojama visus 2006 metus.
„Visi sutarėme, kad išskiriame būtent tris maršrutų trasas – Nemuno, apimančią 5 apskritis ir 12 savivaldybių, Aukštaitijos, Žemaitijos ir unikalius – tokius kaip popiežiaus Jono Pauliaus II keliai. Kai klausimą pradėjo svarstyti Vyriausybė, jis atsidūrė Seime – atsirado noras daryti esmines korekcijas”, – sako sekretorius.
Anot jo, jei bus išskirta daugiau regionų, nebeliks ir prioritetų.
„Pajūris tikrai yra dėmesio centre, niekas jo neskriaus. Sutinku, kad dabar reikia pagyvinti Palangą, o ne Druskininkus ir Birštoną. Dabar savivaldybės išskirs po 3-5 svarbiausius savo projektus, kuriems norėtų gauti paramą. Sudėsime į bendrą katilą, bus vieša diskusija, nebebus vertinimo balais”, – aiškino G. Miškinis, tikinantis, kad Ūkio ministerijos vadovybė yra pasirengusi diskusijoms ir neturi išankstinio nusistatymo prieš vieną ar kitą regioną.
Valstybinio turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius mano, kad išskiriant prioritetinius turizmo maršrutus buvo pakankamai diskutuota.
„Nepaisant to, kad pajūris neišskirtas atskirai, mes tikrai neleisime jo skriausti. Juolab kad dar bus daug diskusijų”, – tikina A. Lukoševičius.
Viskas Vilniui?
Klaipėdos valdžios atstovų balse netrūksta pesimizmo kalbant ir apie tarptautinio konferencijų turizmo objektų rėmimo perspektyvas.
„Neseniai buvo pristatyta tarptautinio konferencijų turizmo studija. Žinia, Lietuva 2013 metais pirmininkaus Europos Sąjungai ir mūsų šalyje dėl to vyks daug renginių, kuriems reikės atitinkamų objektų. Pavyzdžiui, Švedija, Suomija, kai pirmininkavo bendrijai, renginius organizavo skirtinguose miestuose. Jei centrinė Lietuvos valdžia pasektų tokiu pavyzdžiu, Klaipėdoje ir kituose miestuose galėtų iškilti konferencijų centrai. Tačiau kol kas matyti tendencija, kad bus bandoma apsiriboti nacionalinių kongresų rūmų statyba Vilniuje”, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius R. Zulcas.
Ūkio ministerijos sekretorius G. Miškinis akcentuoja, kad Lietuva iki šiol neturi nacionalinių kongreso rūmų, kuriuose tilptų 3 000 žmonių, tačiau neneigia, kad Lietuvai reikėtų ne vieno konferencijų centro.
„Galbūt ir bus sekama kitų šalių pavyzdžiu, kai renginiai organizuojami ne vien tik sostinėje. Praktikos jau yra – tarptautiniai susitikimai vyksta Palangoje, Druskininkuose ir kitur. Juolab kad ir pačios delegacijos yra suinteresuotos apsilankyti ne tik sostinėje. Tikrai nėra išankstinio nusiteikimo viską koncentruoti sostinėje”, – sako ministerijos sekretorius.
Kartu jis atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš ES paramos skirstymo prioritetų yra viešųjų ir privačių interesų derinimas.
„Jei verslininkai nori, pavyzdžiui, konferencijų centrą statyti konkrečioje vietoje, tai valstybė neturėtų analogiško objekto statyti kitur”, – sakė pokalbininkas.
Anot jo, valdžia jau yra sulaukusi kelių bendrovių pasiūlymų investuoti ir būti tokio objekto operatoriumi.