Viešojo transporto darbuotojai priversti dirbti be tualetų ir prausyklų
Autobusų ir troleibusų vairuotojai galinėse stotelėse neturi sąlygų nei pasinaudoti tualetu, nei nusiplauti rankų. Anksčiau sukurta infrastruktūra buvo privatizuota arba sugriauta. Maži atlyginimai ir prastos darbo sąlygos – svarbiausios priežastys, dėl ko „Kauno autobusams” ir „Autroliui” sunku išsaugoti paliekančius šias bendroves darbuotojus ir privilioti naujus. Miestui jau trūksta pusšimčio viešojo transporto vairuotojų.
Priversti būti nekultūringi
Maršrutinių autobusų vairuotojas Algirdas Andriuška sakė, kad vairuotojai priversti nepaisyti kultūringo elgesio galinėse stotelėse. „Dažniausiai mus gelbsti miškas, krūmai. Esame priversti gamtinius reikalus atlikti bet kur, tačiau ne visose stotelėse rasi nuošalesnę vietą, – kalbėjo jis. – Vyrams tai mažesnė problema. Bet mūsų įmonėje autobusus dar vairuoja ir trys moterys. Ką joms daryti?”
Kitas vairuotojas Kęstutis Kemežys sakė, kad vos keliose galinėse maršrutų stotelėse yra viešieji tualetai. „Tačiau iš tikrųjų tik Partizanų gatvėje ir prie Kauno pilies yra normalūs tualetai, kriauklės nusiplauti rankas. Kitur stovi netvarkomos, apleistos būdelės. Pavyzdžiui, prie Onkologijos ligoninės iki tualeto reikia klampoti purvynu, ten baisi smarvė, todėl daugelis kolegų eina į krūmus”, – prisipažino vairuotojas.
Darbuotojams tenka prašytis ir į netoliese esančias kavines. Tačiau viešojo transporto mašinos į gatves išvažiuoja paryčiais, kai tokios įmonės dar nedirba. „Be to, baigę maršrutą pastovime tik kelias minutes, todėl ir prie tokių viešųjų objektų kaip Geležinkelio stotis, ligoninė, nueiti į jų tualetus nespėjame”, – teigė vairuotojai.
Mieste yra apie 30 galinių autobusų ir troleibusų stotelių.
Tenka nuomotis
Bendrovės „Autrolis” generalinis direktorius Algirdas Krivickas sakė, kad prieš kelerius metus ankstesnieji įmonės vadovai nusprendė atsisakyti galinėse stotelėse esančių pastatų ir juos parduoti. „Juose buvo poilsio kambarėliai, prausyklos, tualetai, – sakė A.Krivickas. – Tačiau miesto valdžiai buvo įrodinėjama, kad galima apsieiti ir be jų, esą higienos poreikius gali tenkinti važinėjantys specialiai tam pritaikyti troleibusai, biotualetai, nors jų eksploatacija daug brangesnė.”
Po masinės galinių stotelių privatizacijos troleibusų vairuotojai neteko elementariausių higienos sąlygų. „Iš 350 troleibusų vairuotojų pusę sudaro moterys, todėl esame priversti nuomotis patalpas iš verslininkų, nors šios išlaidos galėtų būti skirtos algoms”, – teigė generalinis direktorius. Tačiau trečdalyje galinių troleibusų stotelių nėra iš ko nuomotis patalpų.
Pagal Susisiekimo ministerijos reikalavimus kiekvieno maršruto galinėse stotelėse bent vienoje vietoje privalo būti įrengtas sanitarinis mazgas. Šis reikalavimas vykdomas nedaugelyje Kauno vietų. Pavyzdžiui, važiuojantys ilgu maršrutu nuo Domeikavos iki Rokų vairuotojai nei vienoje galinėje stotelėje neturi galimybių pasinaudoti tualetu.
Prarandami darbuotojai
UAB „Kauno autobusai” generalinis direktorius Mindaugas Grigelis teigė, kad apklausose, dėl ko vairuotojai palieka autobusų parką nurodomos ir prastos darbo sąlygos. „Pirmoje vietoje, žinoma, maži atlyginimai, skundžiamasi, kad tenka važinėti senomis mašinomis, taip pat daugumai labai svarbūs higienos poreikiai, – kalbėjo M.Grigelis. – Kaip galima reikalauti iš vairuotojų, kad jie būtų mandagūs ir atidūs kelyje, kai per aštuonias valandas jis negali atlikti gamtinių reikalų.” Pasak M.Grigelio, nenormalu, kai vairuotojai norėdami galinėse stotelėse papietauti negali nusiplauti rankų.
Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys pripažino, kad tai – miesto skaudulys. „Galinėse stotelėse turėjome gerą viešojo transporto infrastruktūrą, bet per privatizacijos vajų viską praradome, taip pat keitėsi ir maršrutai, todėl kai kurie punktai buvo apleisti, – teigė jis. – Manau, nuo šių problemų neturėtų šalintis ir pačios transporto įmonės. Jos galėtų sudaryti sutartis su „Kauno švara”, rakinti lauko tualetus, nes jie iš tiesų niokojami ir teršiami pašalinių. O strateginiam sprendimui kompleksiškai gerinti vairuotojų darbo sąlygas turėti pritarti politikai.”
Pasak M.Grigelio, visa atsakomybė už galinių stotelių priežiūrą turėtų tekti miesto valdžiai. „Ji kuria viešojo transporto strategiją, ją finansuoja, – aiškino jis. – Vežėjai nepajėgūs įrengti ir išlaikyti visos infrastruktūros. Svarbu ir nekartoti senų klaidų: planuojant naujus kvartalus, statant įvairius žmonių traukos objektus, turi būti numatyta ir vieta viešojo transporto poreikiams.”
Higienos sąlygos mieste neužtikrinamos ir maršrutinių mikroautobusų, taksi vairuotojams.