Būtent šioje rytinėje laidoje jis pradėjo savo žurnalistinę karjerą. Ekonominį išsilavinimą turintis žurnalistas kurį laiką dirbo LNK žiniose, o paskui vėl grįžo į Lietuvos nacionalinę televiziją (LTV). Dabar jį matome ne tik „Pinigų kartoje”, bet ir naujoje LTV laidoje „EksprESas LT”.
Žiūrovai jau galėjo įvertinti kelias „EksprESo LT” laidas. Jų tikslas – geriau supažindinti žmones su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Tos pačios televizijos laidos „Arti. Toli”, „Emigrantai” taip pat pasakoja apie ES šalis ir jose gyvenančius lietuvius. Tad ko dar nežinome apie Bendrijos nares? Į šį ir kitus klausimus atsakys naujos laidos vedėjas A.Tapinas.
– Kuo „EksprESas LT” skiriasi nuo LTV žiūrovams jau rodytų laidų apie Europos šalis „Arti. Toli” ar „Emigrantai”?
– Turbūt didžiausias pranašumas yra tas, kad „EksprESas LT” – pirma laida, kurios kūrėjai turi galimybę per metus aplankyti visas Europos Sąjungos šalis. Dauguma mūsų televizijų rodo mažiau egzotiškas valstybes, tokias kaip Anglija, Airija ar Ispanija, nes ten didžiausia lietuvių koncentracija ir yra daugiausia temų apie juos. Tikriausiai tų laidų kūrėjai net neturi didelio poreikio blaškytis po Bulgariją ir ieškoti vieno kito lietuvio, kamuojamo savų problemų. Mes galime aplankyti kiekvieną Europos Sąjungos šalį, o kai kur nuvykti net ne kartą. Taip pat planuojame parvežti reportažų iš valstybių, kurios tik pretenduoja tapti Bendrijos narėmis – Kroatijos ir Turkijos. Be to, ir apie senbuves dar yra daug įdomios informacijos, ne vien pranešimų užsienio naujienose. Lietuviai susipažinę tik su politiniu tų šalių gyvenimu, o žmonių gyvenimo būdas, papročiai jiems tebėra paslaptis.
– Ar kalbėsite ir apie lietuvių emigrantų gyvenimą?
– Apie tai sėkmingai pasakoja laida „Emigrantai”. Mes planuojame išeivių temą apversti aukštyn kojomis. „EksprESas LT” stengsis per lietuvius atskleisti vienos ar kitos valstybės ypatumus. Kalbėsime ne apie tai, kaip sekasi patiems lietuviams, kaip jie uždirba pinigus, bet apie to krašto žmonių baimes, kultūrinius, ekonominius dalykus, kaip jie sugyvena su kitos šalies gyventojais, apie mišrias santuokas.
– Tai turėtų patikti žiūrovams?
– Žiūrovams įdomiausia „Kelias į žvaigždes”. Tikriausiai reikėtų dainuoti laidoje, kad pritrauktume milžinišką auditoriją. Kadangi „EksprESas LT” yra bendras projektas, rengiamas su Europos Komisija, privalome laikytis tam tikro formato. Bet kokios pramoginės detalės laidai netinka. Tačiau malonių dalykų, žinoma, atitinkančių visuomeninio transliuotojo rėmus, ketiname parodyti. Taigi bus ir žaidimų, ir interaktyvių pramogų. Į studiją nekviesime pareigūnų, kad šie pasakotų apie direktyvas. Daugiau kalbinsime paprastus žmones, kurie per savo gyvenimą buvo susidūrę su tam tikra ES šalimi. Ši laida transliuojama tiesiogiai, o tai suteikia nemažai pranašumų. Tikimės, jog bent kartą per mėnesį pavyks organizuoti tiesioginį tiltą su kuria nors Europos valstybe.
– Kaip sekasi dirbti su kolege Egle Vaičyte, kuri padeda vesti laidą?
– Eglė turi daug darbo televizijoje patirties, ypač tiesioginio eterio. Ji moka kalbinti žmones, yra gerai pažįstamas veidas. Laidai naudinga, kad Eglės įvaizdis lengvesnis, pramoginis. O „EksprESas LT” ir vadinamas pramoginiu projektu. Pats esu šiek tiek rimtesnis, todėl Eglei daug lengviau kalbinti muzikantus, šou žvaigždes.
– Laidų ciklas „Amerika nematytoji”, projektas „EksprESas LT” – ar televizija nėra šansas žurnalistui pamatyti pasaulį?
– Kelionės rengiant laidas – labai reliatyvus dalykas. Jau daug esu keliavęs, tad visiškai nepavydžiu žurnalistams, kurie važinės po Europą. Juk jie nieko nepamatys. Žmonės turbūt įsivaizduoja, kad žurnalisto darbas užsienyje – tai atostogos ir šiek tiek pafilmavimo. Tačiau taip nėra. Vienas dalykas važiuojant automobiliu, metro ar autobusu iš taško A į tašką B pro langą pamatyti Eifelio bokštą, o kitas – ramiai kaip turistui nueiti prie to bokšto, nusifotografuoti, pakilti į jį, nusileisti ir kavinėje išgerti kavos. Tikrai žinau, kad reportažus rengiančių žurnalistų darbotvarkėje to nebus. Jau dabar iš pirmų kelionių sugrįžę laidos kūrėjai sako, jog nelabai nė atsimena, kur buvo.
– Turite ekonomisto išsilavinimą. Ar nenorėtumėte imtis darbo pagal specialybę?
– Esu nepriklausomas laidų prodiuseris, o tai – televizijos verslas. Be to, „Pinigų karta” yra ekonominė publicistinė laida, tad nesu jau taip nutolęs nuo ekonomikos. Su jos reiškiniais susiduriu tiesiogiai.
– Kodėl pastaruoju metu įsitvirtinote visuomeninio transliuotojo televizijoje, o ne komerciniame kanale?
– Esu įsitikinęs, o ir kiti tikriausiai supranta, kad tokiam projektui kaip „Pinigų karta” tinkamas tik nacionalinis transliuotojas. Kitur ją tektų adaptuoti. Ir tai ne didžiausia blogybė. Laida pritrauktų visiškai netinkamą kanalo reklamos skyriaus dėmesį. Komercinėje televizijoje greitai būtų pasakyta, kad apie tą ar kitą įmonę negalima blogai kalbėti. Prieš mėnesį rodėme laidą apie kosmetikos priemones, turinčias sveikatai kenksmingų medžiagų. Esu įsitikinęs, jog po tokio reportažo per komercinį kanalą laida būtų buvusi uždaryta. Nacionalinė televizija gera tuo, kad jei nepažeidi Visuomenės informavimo įstatymo ar Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, esi objektyvus, gali išsakyti savo nuomonę ir televizijos vadovybė tavęs neaprėks. Nors įmonių vadovų skundų ir nepasitenkinimo dėl „Pinigų kartos” reportažų sulaukiame nuolat. Kiekvienas verslininkas, apie kurį pasakai ką nors ne itin gera, būna įsitikinęs, jog tai – konkurentų užsakymas. Tada jis piktinasi, grasina teismais. Tačiau prieš kiekvieną laidą mes apsvarstome, pasitariame su teisininkais, ar nepažeidžiame įstatymų. Pasitaiko atvejų, kai tikrai suklystame. Tuomet be jokios nuoskaudos sutinkame atsiprašyti per kitą laidą.