Savaitei iš visos šalies susirinkę išskirtiniai paaugliai ir dėstytojai mokėsi vieni iš kitų
Į Nacionalinę moksleivių akademijos žiemos sesiją susirinko 101 gabus moksleivis iš visos šalies. Chemikai, muzikai, informatikai, fizikai ir kitiems mokslams pasišventę paaugliai dėl įtemptos dienotvarkės nesiskundė, atvirkščiai – diskusijos prasitęsdavo sugrįžus į nakvynės vietą. Be specialybių netradicinių paskaitų, jie žiūrėjo filmus, po to juos aptarinėjo, žvelgdami lyg iš paukščio skrydžio, diskutavo su psichologais, rengė kūrybinius projektus baigiamajam vakarui. Užsiėmimai vyko savaitę Palangos Senojoje gimnazijoje, S.Vainiūno muzikos mokykloje ir poilsio namuose „Vyturys”.
Gimsta nauji tikslai
„Čia susirenkam dalytis tuo, ką turim. Čia braižome savo tikslus, keičiasi motyvacijos kryptys”, – sakė Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas Martynas Mikelėnas. Jis akademijoje buvo jau trečią sesiją. Šį kartą – kaip ekonomikos sekcijos vadovas.
Kam ekonomistams reikia kūrybinių žaidimų, diskusijų apie tiesą dokumentiniame kine? „Visko reikia. Negalima užsidaryti ekonomikos rėmuose. Žmogus turi mąstyti plačiai ir tolerantiškai”, – kalbėjo M.Mikelėnas.
Jau po pirmosios sesijos jis suprato, kad savo gyvenimą nori sieti su verslu. „Akademijoje pajutau, kad galiu siekti”, – pasakojo gimnazistas. Dirbęs nekilnojamojo verslo agentūroje „Nidulus” vaikinas su ja įkūrė UAB „Nidulis”, užsiimančią mažmenine prekyba žaislais. „Idėją parsivežiau iš JAV”, – pasakojo M.Mikelėnas. Ten jis metus mokėsi gimnazijoje.
Steigiant įmonę kaunietį domino įmonės struktūros kūrimas, plėtra. „Nidulio” platinamų žaislų galima įsigyti „Megoje”. „Tai buvo pirmasis taškas. Vėliau susitarėme su prekybos centru „Savas”. Dabar vyksta derybos su „Iki” prekybos centrų tinklu”, – sakė M.Mikelėnas.
Investuos į mokslus
„Nidulyje” dirba 5-6 darbuotojai. Martynas ten – vienintelis moksleivis. Visi kiti bent pora metų vyresni, studentai. Buhaltere jis pasirinko nemažą patirtį turinčią specialistę. Atrinkdamas darbuotojus gimnazistas dėmesį kreipė ne tik į jų sugebėjimus, žinias, bet ir į bendravimą. Nuosavam verslui ir darbui nekilnojamojo turto rinkoje laiko jis skiria tik po pamokų.
Martynas, kaip įmonės direktorius, yra atsakingas už verslo plėtrą. „Reikalingas ir rinkos supratimas. Labai populiarus yra Kempiniukas Plačiakelnis. Mano pareiga, kad jis būtų prieinamas nusipirkti kiekvienam Kauno vaikui”, – pasakojo M.Mikelėnas.
Kur jis deda pelną? „Veikiame dar tik keturis mėnesius, todėl kiekvienas uždirbtas litas eina į plėtrą”, – pasakojo gimnazistas. Kai pinigų tam skirti nebereikės, juos Martynas ketina panaudoti mokesčiui už mokslą užsienyje. Tačiau visos jo verslo idėjos susijusios su Lietuva. Užsienyje baigęs studijas ten užsibūti neketina. „Pabuvęs JAV pamačiau, kad jų rinkos yra perpildytos. O mūsų rinka yra unikali. Yra daug galimybių”, – kalbėjo M.Mikelėnas.
Pirktų fortepijoną
„Tai pats geriausias projektas Lietuvoje gabiems vaikams. Iš čia parsivešiu užsidegimo ir šilumos”, – buvo įsitikinęs Šiaulių J.Janonio gimnazijos vienuoliktokas Rokas Zapalskis. Jis save ir kitus ekonomikos sekcijos dalyvius pavadino fanatikais. „Vidury nakties pakelti aiškinsim, ne kas yra infliacija, o kaip ji atsiranda”, – sakė gimnazistas.
Jis kaip ir kiti akademijos studentai laisvo laiko tą savaitę turėjo nuo 11 valandos vakaro iki devintos valandos ryto. Visą dieną vyko paskaitos, seminarai, diskusijos. Kodėl nenorėjo bent per atostogas pailsėti? „Svarbiau ne poilsis, o kartu siekti žinių. Kai grįžtame į kambarius ir ten kalbame apie ekonomiką”, – kalbėjo R.Zapalskis.
Gimnazistas domisi daug kuo: muzika (baigė fortepijono klasę, dabar mokosi groti mušamaisiais), politologija, režisūra. „Muzika man – mylimiausias hobis. Taip galiu išreikšti savo kūrybinius sugebėjimus”, – pasakojo Rokas. Jei jam pavyktų užsidirbti iš kito savo mėgstamo dalyko – ekonomikos išmanymo, jis pirmiausiai įsigytų fortepijoną.
„Stengiuosi iš gyvenimo imti kuo daugiau. Jei esi gabus, nereikia apsiriboti viena sritimi. Noriu save lavinti kiek įmanoma plačiau”, – teigė gimnazistas.
Jo kambario draugas Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientas Giedrius Rutkauskas sakė, kad akademijoje įgyta patirtis – labai naudinga. „Galima pasimokyti iš organizatorių jų organizacinių sugebėjimų. Sužinojau apie Lietuvos ūkio padėtį, pagilinau žinias”, – apie paskaitų naudą kalbėjo G.Rutkauskas.
Bet pagalbos jis sulaukė ir iš bendraamžių. „Man reikia įkvėpimo, idėjų. Fantazuojam”, – kalbėjo gimnazistas, bandantis rašyti motyvacinį laišką užsienio aukštajai mokyklai.
Elgesio genetika
Matematikus sutikome nusiteikusius visai nerimtai. „Klaida, kad jį pakvietė”, – juokėsi vaikinai. „Labiausiai patinka bendravimas ir aukštas lygis. Įdomu”, – vardijo Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokas Vaidotas Kurliauskas ir abiturientas Laurynas Mikšys, Pasaulinėje matematikos olimpiadoje laimėjęs bronzos medalį.
Ką jie veikia vakarais? Apie matematiką tebekalba? „Tikrai ne. Jis parėjęs „Spider men’ą” žiūrės”, – „išdavė” vieną saviškių akademijos dalyviai.
Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos gimnazistė Aurelija Judita Abraitytė akademijoje gilino biologijos žinias. Jai ir kitiems biologijos-biochemijos sekcijos nariams buvo skaitomos paskaitos apie, pavyzdžiui, atminties, mokymosi ir smegenų sistemų modeliavimą, elgesio genetiką.
Individualios specialybės paskaitos vyko Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos klarnetininkui Žilvinui Brazauskui ir Gargždų muzikos mokyklos saksofonininkui Lukui Bareikiui.
Individualūs užsiėmimai – prabanga
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis, ypač gabiems mokiniams vedęs dalį asmeninio ugdymo paskaitų ir inicijavęs diskusijas, teigė, kad mokyklose vaikai labai profiliuoti, todėl svarbi akademijos dalis yra asmeninio ugdymo programa.
„Paskaitos akademijoje – nestandartinės. Su gabiais žmonėmis reikia dirbti individuliai, kitaip nei dabar mokyklose. O tai yra prabanga”, – apgailestavo L.Donskis. Jis teigė problematiką, nagrinėjamą mokiniams rodytuose filmuose specialiai parinko susijusią su akademijos dalyvių amžiumi.
Paskaitos buvo nestandartinės ne tik dėl to, kad jas dėstė garsūs, pripažinti savo srities specialistai: režisierius Audrius Stonys, smuikininkas Martynas Švėgžda fon Bekeris, finansininkas Gitanas Nausėda, bet ir dėl to, kaip jos vyko.
Lipo ant stalo
Vilniaus pedagoginio universiteto docentė lituanistė Zita Nauckūnaitė pasakojo, kad per pirmąją paskaitą akademijoje prieš kelerius metus ypač gabūs vaikai rimtą darbą pavertė juoku. „Galvojau, kad jie šaiposi iš dėstytojos, nes mano, kad ji nepajėgi su jais dirbti”, – įspūdžiais dalijosi Z.Nauckūnaitė. Tačiau paaiškėjo, kad jos pastangos ir idėjos buvo įvertintos labai gerai.
„Darbas su ypač gabiais vaikais ypatingas tuo, kad kartais jie tavęs neklauso, užsiima kuo nors kitu, bet ką paklausi, tą ir gausi. Jie kartais ne atsakinėja į klausimą, o jį analizuoja: ar teisingai jį sudarei, ar to reikėjo klausti”, – pasakojo retorikos dėstytoja.
Jos vesta retorikos paskaita buvo neįprasta. Mokiniams reikėjo lipti stalo ir kalbėti lygiai minutę pasiūlyta tema. Tai buvo puikios pratybos ir savęs išbandymas. „Pasikeičia matymo kampas, niekur negali pasislėpti, taip kalbėti reikia daug drąsos”, – sakė dėstytoja.
Ji ant stalo lipo pati pirmoji. „Su gražia savo apranga”, – pastebėjo Z.Nauckūnaitė, vilkėjusi vienuolės abitą. Savo gyvenimą Dievui pašventusiai moteriai ant stalo teko kalbėti apie kvarką – vieną iš dviejų bazinių materijos sudedamųjų dalelių. „Ką reiškia?” – nusistebėjo dėstytoja, išgirdusi fizikinį terminą. Vėliau sužinojo, kad mokinys, sugalvojęs jai užduotį, yra ne iš literatūros, o iš fizikos sekcijos. „Per pertrauką turėsi man paaiškinti, kas yra kvarkas”, – paprašė docentė. Tačiau net ir kvarkas iš jos neatėmė kalbos dovanos. Šnekėjo apie tai, kas jai asocijavosi su „kvar kvar”.
Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijos metu taip pat vyko kursai 36 mokytojams, dirbantiems su gabiais, motyvuotais mokiniais ir siekiantiems įgyti naujų šios srities žinių bei patirties.