Cėsių pilis – buvusi Lietuvos priešų tvirtovė

Akmeninė viduramžių Cėsių pilis Latvijoje, Vidzemės regione, nors ir ne visa restauruota, turistus žavi net naktį – pasišviečiant žibintais čia rengiamos teatralizuotos ekskursijos po pilies parką ir gynybinį bokštą, pro kurio žiojėjančias bestikles langų angas švilpia vėjas…

Cėsių pilį, kaip ir garsiąją Turaidos pilį, žino tie, kas yra išbandę baidarių maršrutą nuostabia Gaujos upe. Neskaitant įspūdingų Gaujos pakrančių, tai pagrindinės įdomybės, prie kurių ilgiau stabteli visi turistai.

Įspūdingiausi griuvėsiai

Akmeninė Cėsių pilis, pastatyta 1209 metais, yra patys įspūdingiausi ir geriausiai Latvijoje išlikę pilies ansamblio griuvėsiai. Ši pilis kadaise buvo pati stipriausia Baltijos šalyse Livonijos ordino tvirtovė. Tai ir vienas geriausiai išsilaikiusių Kalavijuočių ordino istorinių-architektūrinių paminklų visose Baltijos šalyse. Storų akmeninių sienų pilis ilgai buvo Livonijos ordino magistrų rezidencija (1239-1561 m.).

Šioje pilyje vyko diplomatiniai priėmimai, susitikimai bei aukšto rango ordino pareigūnų pasitarimai.

Lyviai čia niekuo dėti

XII amžiuje į rytus nuo Rygos įlankos gyveno fino-ugrų gentis – lyviai (dabar jų išlikę tik keliolika atstovų). Iš pradžių Livonija (lotynizuotas lyvių žemės pavadinimas) vadinosi tik ta teritorija, kur gyveno lyviai. Tačiau vėliau vokiečiai, užkariavę fino-ugrų ir baltų gentis, taip pavadino ir užkariautas žemes – Livonija vadinosi dalis Latvijos ir dalis pietų Estijos teritorijos, tapusios vokiečių dominija. Pasak istoriko Edvardo Gudavičiaus („Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1569 metų”), taip netoli Lietuvos atsirado pavojingas politinis darinys, nešęs Kryžiaus karus.

Kaip istorikas Alfredas Bumblauskas rašo „Senosios Lietuvos istorijoje”, besiformuojanti Mindaugo valstybė susidūrė su Kalavijuočių ordinu, anksti įsikūrusiu Pabaltijyje. Beje, Mindaugas, Livonijos ordinui mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos, gavo karūną.

Ne kartą lietuviai žygiavo Cėsių pilies paimti, 1213 metais čia kalėjo ir nusižudė lietuvių kunigaikštis Dangerutis, o 1261 metais Cėsių pilies puolimui vadovavo pats Mindaugas ir Treniota.

Pakitusi pilis

Livonijos ordino magistras Volteris fon Pletenbergas XVI amžiaus viduryje pilį perstatė pagal to meto gynybinius reikalavimus – iškirto angas ugniasvaidžiams ginklams naudoti. Tuo metu buvo pastatyti ir apvalūs gynybiniai bokštai. Per Livonijos karą (1577-1578 m.) pilies įtvirtinimai buvo apgriauti. Dar labiau pilis nukentėjo ir buvo paversta griuvėsiais 1703-iaisiais – Šiaurės karo metu.

Dabar bokštai atstatomi. Pilį ir dabar supa romantinio stiliaus parkas, pradėtas kurti 1812 metais. Čia įrengta vasaros koncertų aikštelė, mėgstama miestelėnų susibūrimo vieta.

Užsisakius iš anksto Cėsių pilyje turistams rengiamas ne tik romantiškas pasivaikščiojimas žibintų šviesoje po naktinį parką ir pilį, bet ir viduramžiška vakarienė Riterių salėje. Vakarieniaujant ragaujamas garsusis Cėsių alus, kuris į Lietuvą kažkodėl neeksportuojamas. Sakoma, kad šio alaus receptai iki mūsų dienų atkeliavę dar iš XIII amžiaus, matyt, dar vokiečių atvežti…

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.