Buvęs savanoris – politikų auka

Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios laikinosios parlamentinės komisijos nariams nuo išgirstos informacijos tapo nejauku

J.Abromavičiaus bendražygė Kristina Sudžienė, vakar liudydama Seimo komisijos nariams, teigė, kad prieš dešimtmetį nužudytas buvęs savanoris tapo dalies kitų savanorių ir politikų, kuriems jis trukdė įgyvendinti savo užmačias, auka.

Įsakymas nužudyti buvo užvilkintas

Vakar laikinoji Seimo komisija liudytojų apklausas pradėjo nuo kaunietės K.Sudžienės. Ji pareiškė, kad įsakymas nužudyti J.Abromavičių buvo duotas dar 1993 m. rudenį per Kauno savanorių maištą.

„Kai buvo sugrįžta iš miško ir užimtas štabas, buvo duotas pirmas įsakymas J.Abromavičių nušauti. Aš manau, kad 1997 m. tas įsakymas buvo įvykdytas”, – kalbėjo buvusi Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės bendrojo poskyrio viršininkė K.Sudžienė.

Ji vakar Seimo nariams įvardijo ir asmens, 1993 m. davusio žodinį įsakymą susidoroti su J.Abromavičiumi, pavardę: „Tą įsakymą nušauti davė Stanislovas Adomonis. Šiuo metu jis pensijoje.”

Ši moteris, tarnybą SKAT pradėjusi dar 1990-aisiais, komisijos posėdyje kalbėjo apie pusantros valandos ir parlamentarams pateikė daug informacijos apie 1993 metų savanorių maištą, politikų vaidmenį jame ir vėlesnius J.Abromavičiaus tyrimus, kurių metu jis mėgino atskleisti maišto ir tokių rezonansinių nusikaltimų kaip tilto per Bražuolės upelį susprogdinimas užkulisius.

Maištininkų vadas Jonas Maskvytis, pasak K.Sudžienės, buvo tik marionetė politikų rankose, nors jis pats tą galbūt suprato tik gerokai vėliau, po pokalbio su J.Abromavičiumi. „Maištas – tai politikų kišimasis į savanorių darbą. Norėta pasinaudoti savanoriais savo politiniams žaidimams”, – tvirtino liudytoja.

Agitavo kitus savanorius

K.Sudžienė prisiminė, kaip J.Abromavičius, tuomet dirbęs SKAT Kauno rinktinės štabo vadu ir laikinai ėjęs visos rinktinės vado pareigas, važinėjo į mišką pas maištininkus bei įkalbinėjo juos garbingai sugrįžti. Pasak jos, kai jau atrodydavo, kad su miške apsistojusiais savanoriais pavyko susitarti, pas juos apsilankydavo įvairūs politikai iš Vilniaus, kurie vėl įkalbėdavo savanorius pasilikti miške.

K.Sudžienė šiame kontekste paminėjo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų Liudviko Simučio ir Algirdo Patacko pavardes. Anot jos, maištaujantys savanoriai savo veiksmus tiesiogiai ir per tarpininkus taip pat derino ir su tuometiniu konservatorių lyderiu Vytautu Landsbergiu.

„Mes visada žinojome, kad jeigu V.Landsbergis būtų atvažiavęs į mišką ir pasakęs: „Vyrai, taip negalima”, jie būtų tą pačią minutę susirinkę ginklus ir išėję iš miško. V.Landsbergis jiems buvo kaip Dievas”, – kalbėjo K.Sudžienė.

Pasak jos, aktyviai kitų rinktinių savanorius prisijungti prie J.Maskvyčio įkalbinėjo SKAT štabo juristė Leonarda Kuodienė. Ją parlamentinė komisija ketina apklausti šiandieniniame posėdyje.

Po maišto pabaigos J.Abromavičius buvo priverstas palikti tarnybą SKAT ir vėliau įsidarbino Valstybės saugumo departamente. Tuomet jis pradėjo rinkti duomenis apie maišto įvykius, važinėjo pas jo dalyvius, apklausinėjo juos ir šios informacijos pagrindu savo vadovybei rengė analitines pažymas.

Partijos užsakovės neįvardijo

Pasak K.Sudžienės, J.Abromavičius visais būdais stengėsi atskleisti maišto užkulisių paslaptis ir trukdyti jame dalyvavusiems kariškiams lipti karjeros laiptais, tačiau šie vis viena buvo paaukštinti ir apdovanoti. Jos nuomone, J.Abromavičių nuspręsta nužudyti po to, kai šalyje po 1996 m. pabaigoje vykusių Seimo rinkimų vėl pasikeitė politinė situacija.

„Į aukštus postus buvo numatyti paskirti būtent tie savanorių tarnybos karininkai, kurie vadovavo miško įvykiams. Juras sutrukdė tiems paskyrimams. Jeigu Juro pastangomis į aukštas pareigas nebuvo paskirti tie karininkai, kurie buvo reikalingi tuo metu vadovavusiems politikams, vadinasi, jis kliudė ir jiems”, – teigė K.Sudžienė.

Pasak jos, J.Abromavičiaus žūtis – tai politinė žmogžudystė. „Užsakovas yra partija. Įvardyti aš jos neįvardysiu, jūs jau turėjote „paimti” šitą dalyką”, – pareiškė liudytoja.

Laikinosios komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė po posėdžio žurnalistams sakė, kad dėl to, ką išgirdo iš liudytojos, pasijuto nejaukiai.

Vakar parlamentarai apklausė ir buvusį krašto apsaugos ministrą Česlovą Stankevičių, kuris buvo priverstas aiškintis, kodėl nereagavo į informaciją, kurią jam pateikė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) II departamento direktorius Mindaugas Ravinskas. Eksministras teisinosi nežinojęs, kad pažyma apie savanorių ir politikų nusikaltimus buvo parengta J.Abromavičiaus pateiktos informacijos pagrindu, o pačioje pažymoje teigė neradęs nieko konkretaus, o tik „pranešimą apie gandus”.

Komisijos narių priremtas prie sienos, Č.Stankevičius pripažino, kad pažymoje buvo paminėtos gerai Lietuvoje žinomų ir jam pažįstamų asmenų pavardės. Parlamentinė komisija ketina ieškoti šio dokumento KAM archyvuose.