Rytoj teatras studija „Atviras ratas” Vilniaus mokytojų namų svetainėje pristatys autobiografines improvizacijas „Atviras ratas”, skirtas Sausio 13-osios įvykiams paminėti
„Teatras studija „Atviras ratas” – ne kas kita, o pats tikriausias teatras, įkurtas 2003 metais. Paaiškinu, nes žodis „studija” gal kai kam siejasi su fotolaboratorija ar moksliniais triušių tyrimais”, – pokalbio su LŽ pradžioje patikslino režisierius, vienas iš šešių (kartu su studentais) teatro steigėjų Aidas Giniotis.
Trylika nerimstančiųjų
Teatro trupę sudaro dvylika Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantų, prieš metus baigusių profesoriaus Vlado Bagdono ir Giniočio vadovaujamas aktorių bakalaurų studijas. Į teatrą studiją susibūrė ypač aktyvus ir imlus jaunimas, šiuo metu – Giniočio magistrantai.
Labai sėkmingai vaidinę keturis savo diplominius spektaklius, puikiai pasirodę Keistuolių teatro scenoje jaunieji aktoriai didžiausio susidomėjimo pelnė autobiografinėmis improvizacijomis „Atviras ratas”. „Šių improvizacijų esmė ta, kad pasakojame savo asmenines, kažkada vykusias istorijas, – LŽ aiškino Justas Tertelis. – Kiekvieną kartą tai būna nuoširdūs, bet vis kitokie išgyvenimai. Nesikeičia tik mūsų, susėdusių ratu, noras atvirai kalbėti apie save ir savo kartą.”
Tertelis priminė, kad „Atvirame rate” jau kalbėta apie meilę, nepriklausomybę, pokštauta balandžio 1-osios „Melų rate”, laukta Kalėdų stebuklo, aptarti kiti jaunimui reikšmingi dalykai. Rytoj – lemtingai mūsų istorijos datai skirtos improvizacijos.
Santvarkų kaitos karta
„Ne, tikrai nekartosime pasakojimų apie 1990-ųjų sausio įvykius, – keletą kartų pakartojo Tertelis. – Tuo metu man buvo dešimt metų. Todėl kalbėsiu apie save ir savo vaikystę, kai gyvenome Druskininkuose, o senelis man padovanojo tankiuką, kuris man labai patiko…”
Tarp dvylikos „Atviro rato” teatro aktorių – du vilniečiai. Vienas jų – Vytautas Leistrumas – buvo vos devynerių, bet labai gerai prisimena tų dienų atmosferą namie. Ir tėvų kalbos, ir vaiko baimės – viskas sukosi apie kruvinus sausio įvykius. „Man, kaip ir daugeliui mano bendraamžių, labai svarbi Nepriklausomybės tema. Juk mačiau, kaip viena santvarka keitė kitą, dar suprantu rusiškai ir gerai prisimenu lietuvišką kramtomąją gumą „Paršiukas Čiukas”… – kalbėjo Leistrumas. – Visada prisiminsiu pirmuosius savo rinkimus ir už ką tąkart balsavau. Man rūpi Lietuvos likimas ir gerai žinau, kad nuo mūsų pačių priklauso, kokia bus mūsų šalis ir kiekvieno mūsų ateitis. Apie tai noriu kalbėti „Atvirame rate”.
Giniotis prisiminė, kaip prieš dvejus metus pradėjo kalbėti su studentais apie pilietiškumą. „Iš pradžių jaunimas nenoriai įsitraukė į diskusijas, keistokai juokavo, – kalbėjo režisierius, – o dabar jie mane stebina ir žavi savo atvirumu. Jų pilietiškumas ir savimonė brendo per kitokius negu suaugusiųjų išgyvenimus, jų kitoks matymas ir patirtis. Todėl šiandien, kai vyresnė karta kaip ypač šventą dalyką mini Sąjūdžio laikus, jaunimas atveria savo kartos patirtį – tais metais matytus paradoksus, spekuliaciją jausmais bei įsitikinimais. Todėl manau, kad reikia „Atviro rato”, skatinančio susikalbėjimą tarp įvairių kartų.”
Jau žinomi
Tai ne tik režisieriaus nuomonė. „Sunku paaiškinti, kodėl šiais įtempto veiksmo garbinimo laikais žmonės ateina paklausyti, kaip pasakojame istorijas, – sakė Tertelis. – Paradoksas, bet žmonės „užsikabina” ir nuolat ateina į mūsų teatrą.”
Tie atsivėrimai žavi ne tik bendraamžius, kurie vis grįžta į spektaklius, aktoriams internetu siunčia susižavėjimo atsiliepimus ir meilės prisipažinimus. 2005 metais Tarptautinės teatro dienos proga „Atviras ratas” apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias Lietuvoje metų spektaklis jaunimui.
Autobiografinės improvizacijos jau buvo pristatytos ir užsienyje. Sulaukė palaikymo per kūrybines dirbtuves Vokietijoje, tarptautiniame festivalyje Rygoje (Latvija), naujosios dramos festivalyje Maskvoje (Rusija). Neatsitiktinai net trys „Atviro rato” aktoriai Ieva Stundžytė (jau pelnė Auksinį scenos kryžių už Džuljetos vaidmenį roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje”), Justas Tertelis, Vidas Bareikis – tarp devynių nominantų į „Pravdos naujokų apdovanojimus 2006”, dėl kurių šiuo metu varžosi jaunimo žurnalo skaitytojai.