Valdas Adamkus ragina rinkėjus netikėti populistais
Prezidentas Valdas Adamkus pasiekė penkerius metus trunkančios kadencijos pusiaukelę. Šiandien sukanka lygiai pustrečių metų, kai V.Adamkus antrą kartą prisiekė laikytis Konstitucijos ir būti visiems lygiai teisingas.
Šią sukaktį Prezidentas mini be iškilmių. Atvirkščiai – V.Adamkus peršalo, todėl netgi teko atšaukti vizitą į Lenkiją. Tačiau Prezidentas sutiko duoti išskirtinį interviu „Kauno dienai”. Valstybės vadovas prisipažįsta atlikęs dar ne visus užsibrėžtus darbus, užsimena apie ne itin sklandžius santykius su dabartiniu Seimu ir ragina rinkėjus nekreipti dėmesio į populistinius, neįvykdomus politikų pažadus.
Buvo palaikytas išsišokėliu
– Prieš pustrečių metų vėl pradėjęs eiti valstybės vadovo pareigas, buvote nustatęs tam tikrus savo veiklos prioritetus. Šiandien, kai pusė kadencijos jau praeity, kaip galėtumėte įvertinti tai, ką jau pavyko pasiekti ir ko galbūt dar nepasisekė padaryti?
– Vos sugrįžus į šį postą pirmas ir pats svarbiausias tikslas buvo sugrąžinti Lietuvą į aktyvų tarptautinį gyvenimą. Prieš tai beveik metus buvome savotiškoje tarptautinėje izoliacijoje. Net ir mūsų partneriai nežinojo, kaip su mumis elgtis, kaip bendrauti. Todėl teko imtis labai ryžtingų veiksmų atkuriant tarptautinį pasitikėjimą Lietuva. Regis, tai pavyko padaryti.
Nepamirštama patirtis padedant stabilizuoti padėtį Ukrainoje 2004 metų pabaigoje. Tuose įvykiuose Lietuva suvaidino labai svarbų vaidmenį, kurį pastebėjo visas pasaulis. Mes ir dabar nuolat keliame paramos Rytų Europos, Pietų Kaukazo naujosioms demokratijoms klausimą. Tai irgi visur pastebima.
Per šiuos pustrečių metų Lietuvai aktualūs energetikos klausimai tapo svarbūs ir visai Europai. Kai prieš porą metų Berlyne pirmą kartą užsiminiau apie energetinio saugumo problemas, ypač turėdamas galvoje vokiečių ir rusų susitarimą aplenkiant Baltijos šalis tiesti dujotiekį jūros dugnu, buvau palaikytas išsišokėliu.
Bet dabar tas energetinio saugumo klausimas jau aktualus visai Europai, visi tik apie tai ir kalba.
Pernai Suomijoje Europos Sąjungos viršūnių susitikime su Rusijos vadovu esu pasakęs, kad su Maskva energetiniais klausimais Europa turi kalbėti vienu balsu. Šiomis dienomis paaiškėjo, kad ES suprato, jog tai tikrai labai svarbu. Priimtoje energetikos strategijoje Europos Komisija pripažįsta, kad visoms bendrijos valstybėms būtina vienytis, kai su Rusija kalbama apie energetiką. NATO irgi yra nustačiusi, kad energetinis saugumas yra bendro saugumo dalis.
Privertė susitarti
– O kaip vertintumėte savo indėlį į Lietuvos vidaus gyvenimą?
– Turime mažumos Vyriausybę. Pripažįstama, kad tokio naujo darinio Lietuvos politikoje veikla yra gana sėkminga. Tai netgi laikoma tam tikru Lietuvos laimėjimu. Noriu tikėti, kad Vyriausybės efektyvus darbas tęsis iki pat Seimo rinkimų 2008 metų rudenį.
Dalyvavusieji mažumos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios procese žino, kad Prezidento institucija jame suvaidino labai svarbų vaidmenį.
– Kalbate apie vadinamąjį „2K projektą”, tai yra premjero Gedimino Kirkilo ir opozicinių konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus sėkmingą bendradarbiavimą?
– Taip. Kai pernai vasarą iškilo būtinybė formuoti naują Vyriausybę, man reikalaujant įvyko ne vienas tų dviejų politikų susitikimas. Kartais net ir naktimis tartasi, kaip derėtų pasielgti, Lietuvai atsidūrus politinės krizės gniaužtuose.
Socialiniame gyvenime problemų egzistuoja dar labai daug. Bet anksčiau mano garsiai deklaruota būtinybė kovoti su skurdu šiandien jau įgyja tam tikrą realumo pavidalą. Vyriausybė yra priėmusi kovos su skurdu programą, kuri paremta milijardais litų.
Nors ir labai sunkiai, bet stumiasi į priekį naujas Teismų įstatymas. Jeigu Seimas jį priims, teismų darbas taps skaidresnis ir patikimesnis.
Žinoma, yra ir dar neatliktų nebaigtų darbų. Nors žengti tam tikri žingsniai mokesčių srityje, pagerinantys paprastų žmonių gyvenimą, jie dar nepakankami. Sieksime, kad iki šios kadencijos pabaigos Seimas dar sumažintų gyventojų pajamų mokestį bent iki 20 procentų. Tą realiai pajustų kiekvienas žmogus. Be abejo, turi būti toliau vykdoma ir lanksti socialinė politika.
Yra tam tikrų poslinkių švietimo, mokslo, studijų srityje. Bet, deja, tų problemų sprendimas nejuda taip, kaip norėčiau. Čia dar daug ką turime padaryti.
Visi šie išvardyti klausimai man bus svarbūs per ateinančius dvejus su puse metų iki kadencijos pabaigos.
Nepajėgiama įveikti korupcijos
– Ar dabar sunkiau dirbti, palyginti su pirmąja Jūsų kadencija 1998-2003 metais?
– Manau, kad taip. Mes dabar susiduriame su labai daug naujų gyvenimo iššūkių, kurių tuomet nebuvo.
Pirmosios kadencijos metu didelis iššūkis buvo „Mažeikių naftos” reikalai. Šią kadenciją irgi teko spręsti klausimus, susijusius su šia įmone. Ir tada, ir dabar buvo sunku, bet galų gale tie klausimai tikrai gerai išspręsti.
Labai sunkiai juda į priekį žemės grąžinimo reikalai. Esu nepatenkintas rezultatais. Statistika rodo, kad 95 procentai nuosavybės grąžinta, bet tebėra daugybė neišspręstų problemų.
Nerimą kelia ES struktūrinių fondų panaudojimas. Iškyla su skaidrumu ir korupcija susijusių klausimų, kurių tikrai neturėtų būti.
Apskritai korupcija ir užkietėjusi, nejautri biurokratija yra lyg kraujuojanti žaizda. Niekaip nepajėgiame jos įveikti. Tai man nemažas galvos skausmas.
– Pasigirdo siūlymų naikinti su korupcija kovojančią Specialiųjų tyrimų tarnybą, neva ji daug pinigų „pravalgo”, užuot efektyviai juos naudojusi. Kaip vertinate tokius siūlymus?
– Tai panašu į rinkimų populizmą. Griežtai atmetu siūlymus naikinti STT. Kovos su korupcija reikalais turi užsiimti visa valdžios sistema, ne viena institucija, kuriai kažkodėl kariami visi šunys dėl korupcijos lygio Lietuvoje. Dėl to ne vien Specialiųjų tyrimų tarnyba kalta. Beje, ji tyliai dirba savo darbą ir padarė tikrai nemažai. Bet, deja, nėra vieningos visos valdžios kovos su korupcija sistemos. Nenorėčiau, kad valdžios pareiškimai apie tą kovą būtų kartojami metai iš metų. Lūžis kažkada turi įvykti.
Tikisi rasti tinkamą kandidatą
– Kodėl sunkiai sekasi rasti tinkamą kandidatą į Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas?
– Kompetentingi žmonės, kuriuos norėčiau matyti tame poste, yra man pasakę maždaug taip – „su visa pagarba Jums, Prezidente, aš nenoriu to darbo imtis”. Toje sumaištyje ir toje kontroversinėje situacijoje, kurioje atsidūrė mūsų nacionalinio saugumo įstaiga, niekas nenori prisiimti atsakomybės už vadovavimą jai.
– Ar daug nubyrėjo tokių potencialių kandidatų?
– Keturi žmonės. Tačiau aš ir toliau ieškosiu tinkamo kandidato. Atmetu bandymus man primesti pirmą pasitaikiusį asmenį. Tikrai nepriimsiu skuboto sprendimo. Jau sakiau ir galiu dar kartą pakartoti – Valstybės saugumo departamentui turi vadovauti kompetentingas žmogus, nesusijęs nei su verslo grupuotėmis, nei su politinėmis jėgomis. Tai turi būti specialistas, kuris turi atlikti labai reikalingą valstybei darbą. Kandidatas turi būti ištikimas Lietuvai.
– Iš kokių sričių ieškote pretendentų į saugumo šefo kėdę?
– Tai tikrai bus ne politikas ir ne žmogus iš Prezidentūros. Kalbėjausi su kai kuriais ambasadoriais, su vienu kitu specialiosiose tarnybose dirbančiu pareigūnu, bet ne iš VSD. Kol kas teigiamo atsakymo nebuvo. Bet tikiuosi per artimiausias kelias savaites rasti tinkamą kandidatą.
Savivaldybės politikai turi baigti intrigas
– Dabartinis Seimas labai margas ir dažnai neprognozuojamas. Kaip sekasi su juo bendrauti?
– Visko pasitaiko. Būna atvejų, kai Seimas randa reikalą atkreipti dėmesį į Prezidento instituciją.
Bet apskritai nesu patenkintas mūsų santykiais. Drąsiai sakau – jeigu iš Prezidento institucijos nebūtų parodyta iniciatyva pakviesti parlamentines frakcijas pabendrauti, abiem pusėms naudingai pasikalbėti aktuliais klausimais, tokių susitikimų nė nebūtų. Per dvejus šio Seimo darbo metus, deja, nė karto negirdėjau pasiūlymo susitikti ir pasikalbėti. Visada iniciatyva kilo iš mūsų pusės. Tai liūdina, nes atrodytų, kad aktualiais klausimais derėtų kalbėtis. Tai naudinga ir Prezidento institucijai, ir visoms Seimo frakcijoms. Juk tada mes galime rasti daug sąlyčio taškų ir kartu efektyviai dirbti Lietuvai.
– Lietuvos rinkėjų laukia gana ilgas rinkimų maratonas su palyginti neilgomis pertraukomis. Netrukus rinksime savivaldybių tarybas, kitų metų rudenį – Seimą, 2009-aisiais – naują Prezidentą ir europarlamentarus. Ką galėtumėte patarti rinkėjams? Į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, eidami prie balsadėžių, iš kokių praeities klaidų pasimokyti?
– Svarbiausia – nepatikėti populistiniais, labai lengvai žarstomais pažadais. Visi matome, kad tokių ankstesnių pažadų, kuriais buvo patikėta, nevykdymas brangiai kainavo Lietuvos politiniam, taip pat ir ekonominiam stabilumui.
Žmonės prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, vyrauja nusivylimas. Todėl vienintelis kelias pasitikėjimą atkurti – visuose būsimuose rinkimuose labai realiai įvertinti partijų bei kandidatų siūlomus sprendimus ir tik tuo vadovaujantis pasirinkti žmones, kurie tikrai galėtų išpildyti tai, ką pažadėję.
Savivaldoje reikia išrinkti tuos, kurie būtų arčiausiai paprastus žmones slegiančių problemų, būtų joms jautrūs ir realiai padėtų jas spręsti, o ne politikuotų ar keltų intrigas.