Vakar Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė atmesti įtariamo Lenkijos šnipinėjimu Baltarusijos piliečio ir jo gynėjo skundus ir išduoti jį Lenkijos Respublikai.
Teismas pabrėžė, jog ekstradicijos metu teismas nesprendžia, ar pateikti prašančiosios išduoti šalies duomenys yra pakankami prašomo išduoti asmens kaltei pagrįsti, t.y. ar asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismas tik konstatavo, ar yra pakankamas pagrindas išduoti asmenį ir ar tai leidžia tarptautinės sutartys, nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai. Todėl teismas nesvarstė skunduose esančių prašymų vertinti Lenkijos Respublikos institucijų procesiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumą.
Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. padaryta išlyga dėl 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos (toliau – Konvencijos) netaikymo negali būti taikoma Baltarusijos piliečiui. Ši išlyga taikoma tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą.
Apeliacinis teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 9 straipsniu, kuris reglamentuoja užsieniečių, padariusių nusikalstamą veiką Lietuvos arba kitos valstybės teritorijoje, išdavimą atitinkamai valstybei.
Apeliaciniuose įtariamojo ir jo gynėjų skunduose buvo nesutinkama su tuo, kaip Vilniaus apygardos teismas traktavo „valstybės” sąvoką. Apygardos teismas nustatė, jog sąvoka „atitinkama valstybė” turi būti suprantama ne kaip valstybė, kurios teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o kaip valstybė, pateikusi ekstradicijos prašymą. Apeliacinis teismas mano, jog skunduose pateiktas sąvokos traktavimas nėra pagrįstas, kadangi Europos konvencijoje dėl ekstradicijos yra nustatyta, jog asmenys išduodami už nusikaltimus, už kuriuos yra baudžiama laisvės atėmimu arba sulaikymu bent vieneriems metams arba dar griežtesne bausme ir pagal prašančiosios, ir pagal prašomosios Šalies įstatymus. Tokios pačios nuomonės laikomasi teismų praktikoje ir baudžiamųjų įstatymų komentaruose. Pastaruosiuose nurodoma, jog BK 9 straipsnyje vartojama sąvoka „atitinkama valstybė” turi būti suvokiama kaip apibūdinanti valstybę, pateikusią ekstradicijos prašymą ir negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog užsienietis gali būti išduotas tik valstybei, kurios teritorijoje padaryta veika.
Teismo nuomone, skundų argumentai, jog nusikaltimai, kuriais įtariamas Baltarusijos pilietis, turi būti laikomi politiniais, nėra pagrįsti. Konvencija suteikia teisę pačiai valstybei spręsti, ar nusikaltimas, dėl kurio prašoma asmenį išduoti, gali būti laikomas politiniu. Kadangi byloje nėra duomenų, jog veika, kuria įtariamas Baltarusijos pilietis, padaryta dėl politinių motyvų arba siekiant politinio pobūdžio tikslų, teismas nelaiko, kad asmenį prašoma išduoti dėl politinio pobūdžio nusikaltimo.
Apeliacinis teismas savo nutartyje nurodo, jog suėmimas, kurį taip pat skundžia įtariamasis ir jo gynėjai, buvo pratęstas iki 2007 m. sausio 26 d. nepažeidžiant procesinių normų. O minėtos Konvencijos prasme laikinas sulaikymas, kuris ribojamas jau pasibaigusiu 40 dienų terminu, turi būti suprantamas ne kaip visas asmens suėmimo išbūtas laikas, o tik kaip tas, kuris praėjo nuo asmens sulaikymo iki prašymo dėl ekstradicijos atsiuntimo. Teismas primena, jog prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei pagal BPK yra suėmimo pagrindas.
Baltarusijos pilietis apeliaciniame skunde neigė šnipinėjęs prieš Lenkiją ir sako, jog nėra pagrindų išduoti jį Lenkijos Respublikai.
Įtariamojo gynėjai teigia, kad Lietuva ir Baltarusija yra pasirašiusios teisinės pagalbos sutartį, pagal kurią Baltarusijos piliečiai naudojasi tokia pačia teisine gynyba kaip ir Lietuvos piliečiai, todėl įtariamąjį turi būti atsisakyta išduoti.
Vilniaus apygardos teismas gruodžio pabaigoje paskelbė nenustatęs aplinkybių, dėl kurių Baltarusijos pilietis negalėtų būti išduotas Lenkijos Respublikai.