Gyventojus ketinama apsaugoti nuo potvynių.
Upių krantinėse ketinama pastatyti apsauginius pylimus, atnaujinti hidrotechninius įrenginius, apsauginius polderius.
Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto prodekanas Antanas Dumbrauskas mano, kad šie statiniai gyventojus nuo potvynio menkai apsaugotų.
Todėl vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje buvo siūlyti keli projektai. Pagal vieną iš jų ketinama Akmenos-Danės upės Padvarių užtvanką kanalu sujungti su Tenžės upeliu.
Jeigu vanduo pakiltų iki kritinės ribos, perteklius kanalu eitų į Tenžę. Joje ties geležinkeliu arba kiek aukščiau valymo įrenginių pastačius reguliatorių, vandens srautas būtų sustabdytas. Jis kauptųsi Tenžės slėnyje niekam nepadarydamas žalos.
Taip būtų sumažintas potvynio pavojus ir Klaipėdos priemiesčių, ir Kretingos gyvenvietėse.
Jeigu Padvarių užtvanka griūtų, vandens srautas gali pasiekti iki 1,5-2 metrų per sekundę greitį. Tokio greičio vandens žmogus neatlaikytų. Jį nuneštų pagavusi srovė.
Dėl tokio potvynio gali griūti ir pastatai.
Praėjusiais metais rugpjūtį, naktį griuvus Padvarių užtvankai, vanduo plūstelėjo į Akmenos upę ir Danę. Vanduo užliejo Tauralaukio ir Mažojo Kaimelio gyventojus.
Šiuo metu upės slėnių vietose, kurios gali būti užlietos potvynio vandens, vyksta intensyvios statybos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigė, kad reikėtų sukurti įstatyminę bazę, kuri uždraustų gyventojams statytis namus vietose, kurias gali užlieti potvynio vanduo.
Klaipėdos apskrityje kasmet nuo potvynių nukenčia apie 4600 gyventojų. Stichiniai ir katastrofiški potvyniai pasikartoja kas 12-15 metų. Daugiausiai žmonės nukentėjo pernykščio potvynio metu.
Programai, kurią ketinama įgyvendinti iki 2015 metų, bus skirta per 54 milijonų litų.