Daugumai parlamentarų išsibėgiojus atostogauti, Seime – vasariškas štilis. Kone pusę metų liepsnoję skandalai nuslopo, kalbėti lyg ir nebeliko apie ką. Na, nebent dar apie tai – studijavo Viktoras Uspaskichas Maskvos G.Plechanovo universitete ar ne. Tačiau ir tai, atrodo, labai greitai paaiškės. O kas tada?
Visiškai pabėgti nuo politikos mums, regis, nepavyks netgi vasarą, nes surastas jau naujas politinis žaisliukas – būti ar nebūti dabartinei valdančiajai koalicijai. Tokių svarstymų kol kas ne tiek daug, bet bruzdesys vis dėlto jaučiamas. Gal kad per atostogas nepamirštume savo išrinktųjų, nesuabejotume jų reikšmingumu? O gal valdančiosios koalicijos partneriai tiesiog švelniai šantažuoja vieni kitus, bandydami kuo daugiau išsiderėti ir šiek tiek pakeisti jėgų ir įtakos santykį Seimo daugumos bloke?
Iškritus iš valdžios balno Darbo partijos lyderiui V.Uspaskichui, atsirado puiki proga šį tą pakeisti jų santykiuose su socialdemokratais. Iki šiol „darbiečiai” vis jautėsi skriaudžiami. Jų jėgos Seime yra kone dvigubai didesnės, o pozicijos Seime ir Vyriausybėje kur kas silpnesnės. Todėl, kaip teisingai pastebi kaunietis politologas Algis Krupavičius, galimas daiktas, jog Darbo partija dabar paprasčiausiai užsimojo ištaisyti šią nelygybę. Be to, „darbiečius” aiškiai nervina nelabai korektiški kai kurių socialdemokratų raginimai palikti V.Uspaskicho partiją ir perbėgti pas juos.
Nieko nuostabaus, kad, tokiems dalykams iškilus į viešumą, Darbo partijos lyderiai negali būti labai patenkinti savo partnerių socialdemokratų elgesiu valdančiojoje koalicijoje ir turi imtis kokių nors veiksmų vienaip ar kitaip pakeisti situaciją. Tačiau pasirinkimas ne toks didelis – priversti socialdemokratus labiau paisyti Darbo partijos nuomonės arba pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. Kuris jų būtų naudingesnis „darbiečiams”?
Pasitraukimas iš valdančiosios daugumos, ko gero, būtų lengvesnis kelias, galintis netgi nuvesti „darbiečius” į tam tikrą sėkmę savivaldybių tarybų rinkimuose. Partijai gal net būtų naudinga išsisukti nuo rinkimų pažadų įgyvendinimo ir turėti laisvas rankas kritikuoti valdžią. Tai jau pranašauja kai kurie konservatoriai ir politologai.
Tačiau toks būdas kalti savo šviesią ateitį Darbo partijai gali būti ir pražūtingas. Frakcijai iškiltų labai realus pavojus suskilti, o tai būtų ypač pavojinga tiems, kurie nori išsaugoti vieningą struktūrą, tai yra lyderio Viktoro Uspaskicho šalininkams. Netekę valdžios kai kurie „darbiečiai”, kaip žydo bitės, gali iš tiesų išsilakstyti po kitas partijas ir ten bandyti įgyvendinti savo užsibrėžtus užmojus.
Socialdemokratai į bruzdėjimus Darbo partijoje kol kas žiūri šiek tiek arogantiškai. Tačiau tai lengvabūdiškas požiūris. Jei „darbiečiai” iš tiesų nuspręstų palikti koaliciją, galima neabejoti, jog krizė ištiktų ir socialdemokratus, nes jų būrelis Seime gana nedidelis, o sulipdyti naują valdančiąją daugumą praktiškai nėra iš ko. Jei jau A.Brazausko bendražygiams nepavyktų išsaugoti koalicijos su Darbo partija, dar sunkiau būtų įžiebti kokią nors vaivorykštę su konservatoriais ir vis žemyn riedančiais liberalcentristais.
Ir vis dėlto reikia manyti, kad koalicija negrius. Dabartinės valdančiosios daugumos žlugimas būtų nenaudingas ne tik Lietuvos įvaizdžiui, apie kurį vakar prakalbo „darbietė”, Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė, bet ir pačiai Darbo partijai bei socialdemokratams.
Žinoma, labai supykę ant socialdemokratų Darbo partijos atstovai, anot politologo A.Krupavičiaus, gali bandyti kurti naują koaliciją be socialdemokratų, vietoj jų pasitelkę liberaldemokratus ir dar vieną kitą parlamentarą. Tačiau tam turėtų pritarti socialliberalai ir K.Prunskienės vadovaujami „valstiečiai”, o tai kažin ar yra realu. Be to, tokia koalicija būtų nestabili ir vargu ar ilgai išsilaikytų. Tai tikriausiai suvokia ir patys Darbo partijos lyderiai, pastarosiomis dienomis vis garsiau keliantys balsą prieš savo partnerius valdančiojoje Seimo daugumoje. Todėl vargu ar dabartiniai Darbo partijos manevrai, kuriais neabejotinai siekiama tam tikrų savų tikslų, peraugs į koalicijos žlugimą ir naujos daugumos formavimąsi. Kas nori nertis sau kilpą ant kaklo?
Stasys Jokūbaitis