T. Sinickis – nepatogus roko atgimimo pranašas

Grupės „Gravel” lyderis Tomas Sinickis tvirtina išleidęs geriausią muzikos albumą Lietuvos istorijoje.

Dalis kritikų ir fanų sutinka su šiuo teiginiu. Nemažai grupės gerbėjų, anot Tomo, nusuprantančių, apie ką jis dainuoja, turbūt vis dar laukia muštynių su Vudžiu… Visi kiti T. Sinickio nemėgsta. Kad ir kokiai pusei atstovaujate jūs, belieka pridurti, kad žvyras (angl. gravel) Lietuvoje – vienintelė naudinga iškasena.

Pradėkime nuo albumo pavadinimo – „Pockets full of fun”.

Nežinau, kodėl taip pavadinome. Čia buvo darbinis pavadinimas. Skubėjome ir nespėjome pakeisti. Jis šiek tiek ironiškas, nes albumas nėra ypač linksmas.

Albumas geras – pradedant apipavidalinimu, baigiant pačia muzika. Kuo jis išsiskiria iš kitų, tavo nuomone?

Manau, jis yra labai įvairus. Jame yra tipinių popdainų, kurios būtų tipinės popdainos užsienyje, bet mūsų radijo stotys jas vis tiek apšauktų neformatu. Jame yra nemažai roko. Yra romantikos. Yra agresijos. Aš mėgstu sakyti, kad tai yra labai gera mišrainė su derančiais ingredientais. Todėl šis albumas yra geras. Man nepatinka, kai albume dvylika vienodų dainų.

Kodėl geriausio albumo Marijos žemėje beveik neįmanoma įsigyti?

Kai pasišneki su žurnalistais, pradedi tikėti, kad mes esame nepatogūs netgi mūsų pačių leidėjams, tačiau norisi tikėti, kad čia prasimanymai ir provokacijos. Tiesos apie tai, kodėl platinimas stringa, mes niekada nesužinosime. Manau, kad finansinių atžvilgiu mes daug praradome. Bet tai jau nesvarbu.

Išleidus albumą, kaip visada, pasigirdo kritikų vertinimų. Jie neprasti. Ar yra tokių žmonių Lietuvoje, kurių pastabos, kad ir kokios jos būtų, verstų tave suklusti, pradžiugintų arba nuliūdintų?

Mūsų tautos esminis bruožas – sugebėjimas prisikabinti. Prisikabinti prie bet ko. Kai neįmanoma prie muzikos, kabinasi prie viršelio dizaino ir panašiai. Iki šiol mane viskas tik džiugina. Mes tikėjomės, kad jis bus įvertintas teigiamai, bet dainos, kurios susilaukė daugiausia komplimentų, nėra mums artimiausios. Tai keista, bet kartu ir gerai, nes manau, kad mūsų favoritės pradės patikti vėliau.

Kokią „Gravel” auditoriją matai šiuo metu ir kokią norėtum turėti? Ar tau reikia tokio klausytojo, kuris, nusipirkęs „Pockets full of fun”, padėtų jį šalia Vudžio albumo?

Klysti yra natūralu, todėl jei vieną dieną perki Vudį, o kitą „Gravel”, manau, Lietuvos sąlygomis aš turėčiau jaustis palaimintas. Kita vertus, manyčiau, kad nupirkusieji „Gravel” niekad negrįš prie Vudžio. Manau, mūsų publika yra labai įvairi.

Ar jau paruošei kalbą „Radiocentro” ir „Bravo” muzikiniams apdovanojimams?

(Juokiasi.) „Radiocentras” niekada gyvenime negrojo padorios muzikos. „Bravo”, kiek žinau, nebūsime nominuoti. As esu paruošęs kalbą „Grammy”, bet ji niekada nebus išgirsta.

Kovos „Nacionalinėje muzikos lygoje” įrodė, kad kantriai su šaknimis raunamas blogis pasiduoda. Jus pasmerkė ir jums pavydi undergroundas. Seni vilkai nujaučia su jumis artėjančią bėdą – permainas – ir taip pat nemėgsta jūsų. Kiek ilgai vienas lauke karys? Norėtum sulaukti kažkieno „ačiū” ateityje?

Čia Lietuva. „Ačiū” aš nesulauksiu. Net mūsų fanklubo prezidentė pradėjo ant manęs varyti. Man ji niekada itin nepatiko, bet visgi šitas faktas parodo, kad mes prarandame ryšį su žmonėmis. Mes neturime stipraus užnugario. „Ačiū” mums niekas nepasakys, bet jo man ir neprireiks, jei mums viskas pavyks.

Kiek kartų turės pasikeisti, kol lietuvis supras, kad geras pasirodymas – tai ne vienodi visų grupės narių drabužiai ir sinchroniniai šokėjų judesiai? Kada mes pradėsime girdėti muziką ir žodžius?

Kai Lietuva praras nepriklausomybę.

Komentarų apie tave išties gausu. „Gravel” vadinama nauja viltimi, perspektyva. Kita vertus, vis dar nemažai sakančių, kad „T. Sinickis nesveikas”. Prikišinėjama tavo tautybė. Kas gali pagydyti diagnozavus lietuviškumą, kuris pasireiškia nepagarba, aklumu, etiketo stoka?

Manau, kad neigiamų komentarų pasitaiko daugiau. Viltimi mūsų niekas nevadina. Bent jau aš negirdėjau. Kuo toliau, tuo labiau priprantu prie to, kad lietuviams viskas blogai. Esi Minedas – tave pakars. Esi Sinickis – tave pakars. Esi Mamontovas – irgi atsiras tokių, kur suriš kilpą. Lenkai ir žydai – didžiausi lietuviškumo priešai, todėl natūralu, kad mano tautybė netinka roko atgimimo pranašui. Pagydyti negali niekas. Čia bruožas, kuris yra per giliai įaugęs į mūsų sąmones.

Ar, pasirodžius „geriausiam lietuviškam albumui”, galime laukti geriausio lietuviško vaizdo klipo?

Taip. Manau, čia faktas. Jis rengiamas dainai „Easter Song”. Dėl jo kokybės neturiu jokių abejonių.

Kokia situacija yra su šių metų „Eurovizijos” atranka? Spaudoje pasirodė klaidinančios informacijos. Turi galimybę viską paaiškinti skaitytojams.

Mano draugų grupė iš Latvijos dalyvaus atrankoje. Nacionalinis transliuotojas verčia dainuoti su jais. Net nežinau, kokiu pagrindu. Atranką laimės Rūta Ščiogolevaitė.

„Pravdos vienos minutės” filmų festivalyje būsi komisijos narys, bet kartu siųsi savo filmuotą medžiagą, už kurią pats ir balsuosi. Teigei, kad filmu vimdysi liaudį. Prašome plačiau.

Siūlau visiems ateiti ir pažiūrėti festivalį. Negaliu nieko atskleisti. Mano, kaip komisijos nario, užduotis – sudominti jaunimą šiuo puikiu festivaliu. Todėl galite mane nukryžiuoti ir užmėtyti kiaušiniais už tokią idėją, bet tik tuomet, jei ateisite į festivalį.

Esi paslaptingas. Mažai koncertuoji, rodaisi viešumoje. Tavo „blogai” (T. Sinickis rašo „blogą”, kuriame dalinasi mintimis apie albumą, klipą, „Gravel” veiklą. – Aut. past.) netikėtai dingsta. Kokia tikimybė, kad taip pat netikėtai nebeliks ir grupės? Ar iki to laiko „Gravel” gerbėjai galės išvysti tave Klaipėdoje?

Jei paklaustumėte kitų grupės narių, jie jums pasakytų, kad grupė gali dingti bet kurią akimirką. Mano gyvenime muzika niekada nebuvo pirmoje vietoje. Aš nesu iš tų muzikantų, kurie meluoja žiniasklaidai, kad be scenos gyventi negali. Aš galiu gyventi be scenos, be gitaros, be dėmesio ir be Lietuvos. Aš asmeniškai esu pasiruošęs viską mesti, kad ir rytoj. Sugroti Klaipėdoje visada tikimybė yra. Esame atviri pasiūlymams. Klaipėda man patinka. Ten gyvena gražiausios moterys Lietuvoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "T. Sinickis – nepatogus roko atgimimo pranašas"

  1. will

    biški padūkęs vaikis, bet fantastiškai groja ir dainuoja gyvai, ir šiaip išvaidus, na bent jau mano skonio 😉

  2. sta

    😉 😛 jo gravel groja gera muzika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.