Lietuvos didžiuosius kunigaikščius Vytautą ir Kazimierą menanti Medininkų pilis bus atstatyta ir jau 2009 metais taps vienu iš šalies kultūros turizmo centrų.
XIII-XIV amžių sandūroje statyta Medininkų pilis yra didžiausia savo plotu gardinė pilis Lietuvoje ir viena didžiausių šio tipo pilių Rytų Europoje. Jos kiemas užima 1,85 ha, o visas gynybinis kompleksas – 6,5 ha plotą. Nuo 2004 metų pilis priklauso Trakų istorijos muziejui.
„Stengsimės, kad Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus išvakarėse restauruotame donžone galėtumėme priimti pirmuosius lankytojus”, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius.
Anot V. Poviliūno, muziejaus parengtas Medininkų pilies restauravimo projektas numato du darbų vykdymo etapus. Pirmojo restauravimo etapo metu, apimsiančio 2006-2009 m., bus restauruotas pagrindinis pilies bokštas – donžonas, šaulių galerijos fragmentai bei įvažiavimo vartai. Be to, bus pastatyti administracinis bei ūkinis pastatai.
Antrojo restauravimo darbų etapo metu bus rekonstruoti pilies gynybiniai grioviai ir pilies kieme pastatytas nuolat veikiantis amatų miestelis, kuriame bus įrengta kalvė, puodžiaus, juvelyro, stikliaus, odininko bei ginkladirbio dirbtuvės.
„Pirmam pilies atstatymo darbų etapui finansuoti reikės 11 mln. litų, – sako V.Poviliūnas. – Tikimės sulaukti ne tik valstybės, bet ir nevyriausybinių organizacijų bei privačių įmonių, asmenų paramos”.
Anot muziejaus direktorius, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga jau surinko apie 100 tūkst. JAV dolerių aukų Medininkų pilies atstatymo fondui. Šiuo metu pilies kieme vykdomuose archeologiniuose tyrinėjimuose muziejininkams talkininkauja Krašto apsaugo ministerijos „Geležinio vilko” brigados kariai.
„Planuojama atstatyti visus penkis buvusius šiaurės-rytų bokšto – donžono aukštus ir apžvalgos aikštelę, – sako Donatas Žukauskas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Donžone bus įrengtos keturios ekspozicinės ir viena reprezentacinė salė”.
Donžonas, kuriame archeologinių tyrinėjimų metu buvo rasti unikalūs XIV a. sieninės tapybos fragmentai, bus restauruojamas pagal Dr. Jono Glemžos parengtą projektą.
Pirmą kartą Medininkų pilis minima 1387 m. Kryžiuočių ordino žvalgų kelių aprašymuose. XIV a. pab. – XV a. pr. rusų Bychovco kronika pažymi, jog ši pilis buvo mūrinė. Istorijos šaltiniai teigia, jog 1415 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Medininkų pilyje parašė laišką Kryžiuočių ordino didžiajam magistrui, o 1426 m. metais ją vadino „sava pilimi”.
Anot XIX a. rašytojo romantiko Vladislovo Sirokomlės, Medininkų pilyje buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus, taip pat ir vėliau šventuoju paskelbtą Kazimierą, mokė garsus lenkų istorikas Janošas Dlugošas. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas teigė, kad būtent šioje pilyje karalaitis Kazimieras ir mirė.
Apie Medininkų pilies ir prie jos įsikūrusio miestelio svarbą valstybės istorijoje liudija faktas, jog čia po antrojo Lietuvos krikšto įsteigta viena iš septynių pirmųjų Vilniaus vyskupijos parapijų.