Kultūros ministerija paskelbė asmenybių, kurioms šiais metais sukaktų 100, 125 ar net 450 metai, sąrašą. Dar priimami pasiūlymai rengti jubiliejines programas, kurioms iš biudžeto skirta apie 400 tūkst. litų.
Pasak Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyresniosios specialistės Onos Šaltytės, šių metų iškilių asmenybių jubiliejinėms sukaktims priminti ir jų veiklai įprasminti jau pasiūlytas ne vienas renginys, tačiau paraiškos teberenkamos. „Smagu, kai ateina savo idėja degantys žmonės, – LŽ kalbėjo Šaltytė. – Juk tai mūsų visų rūpestis.”
Ryškios asmenybės
Šiemet numatyta įprasminti dvylikos iškilių Lietuvos asmenybių bei vienos datos jubiliejinę sukaktį. Sukanka 450 metų, kai gimė Trečiojo Lietuvos Statuto rengėjas, nuo 1623 metų Vilniaus vaivada, nuo 1625 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Leonas Sapiega; 125 metai praėjo, kai gimė kultūros ir meno istorikas, filosofas, poetas Levas Karsavinas; rašytojai Antanas Vienuolis, Vincas Krėvė-Mickevičius; literatūros ir kultūros istorikas, 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Biržiška; 100 metų sukaktį minėtų dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas, režisierius Juozas Miltinis; kompozitoriai Jeronimas Kačinskas, Jonas Nabažas; tautosakininkas, kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis ir Lietuvos mokslo draugija (subūrė dr.Jonas Basanavičius).
Pasak ministerijos atstovės, speciali komisija, atsižvelgusi į siūlymus, kurių gauna iš kūrybinių sąjungų, valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų, net privačių asmenų (dažniausiai giminių), paskelbia, jos manymu, ypač vertų prisiminti asmenybių sąrašą.
Pamirštas ne tik Karsavinas
Pasak Šaltytės, visi jubiliatai – nepaprastai įdomios asmenybės, tačiau dar nėra siūlymų dėl Karsavino 125-ųjų gimimo metinių įprasminimo. Bet kai straipsnis buvo rengiamas spaudai, ministerijos atstovė informavo LŽ, jog pagaliau sulaukta skambučio dėl programos Sapiegos 450-mečiui.
Kaip kalbėjo ministerijos atstovė, Karsavinas tikrai sulauks dėmesio, juolab kad vyko įspūdingi renginiai minint jo 120 metų sukaktį, be to, ir ministerija primena organizacijoms apie asmenybes, skatina jas pagerbti.
Tačiau akivaizdu, kad šiame sudėtingame darbe – net renkant informaciją apie jubiliejines datas, renkant didžiausio dėmesio ir finansavimo vertas asmenybes – pasigendama įvairių institucijų indėlio. Pavyzdžiui, pasigedau dėmesio pasaulinio garso kino režisieriui, operatoriui, dailininkui Vladislovui Starevičiui, Lietuvoje sukūrusiam pirmą pasaulyje lėlių animacinį filmą ir taip įėjusiam ne tik į mūsų, bet ir į pasaulio kino istoriją. Rugpjūčio 8 dieną – Starevičiaus 125-osios gimimo metinės, tačiau Kinematografininkų sąjungos darbuotoja LŽ paaiškino, neva kinas – jauna meno šaka ir nėra garbių šimtamečių…
Keista, kad mums, taip šauniai užsikrėtusiems šokių „bacila”, nerūpi, kad sausio 22-ąją vienai garsiausių mūsų profesionaliojo baleto šokėjų Olgai Malėjinaitei sukaktų 100 metų. Lieka tikėtis, kad per pastarąjį pusmetį išpopuliarėjęs choreografas Jurijus Smoriginas, Malėjinaitės atminimui skyręs baletą, primins ir šią datą.
Kaip išrinkti?
Kas galėtų (ar turėtų) padėti prisiminti kitas iškilias mūsų asmenybes, praturtinusias kultūros ir meno istoriją?
Jau spaustuvėje muzikologo Vaclovo Juodpusio sudarytas 2007 metų „Muzikos kalendorius”. Pasak Juodpusio, septynioliktą kartą pasirodysiančiame kalendoriuje – dvidešimt šeši garsūs Lietuvos ir išeivijos muzikai, kuriems šiemet sukaktų šimtas metų; yra ir dar iškilesnių datų. „Dažnai sulaukiu skambučių iš bibliotekų, muzikos mokyklų ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Bibliotekininkai ir pedagogai planuodami parodas ar koncertus teiraujasi apie žymius muzikus, kurių jubiliejinėms sukaktims nori skirti savo renginius, ekspozicijas, – kalbėjo Juodpusis. – Tai džiugina. Manau, kad bet koks mūsų iškilių praeities asmenybių ir datų priminimas labai svarbus kuriant gražesnę ateitį.”
Muzikams pasisekė – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute šiuo metu rengiamas jau trečias „Muzikos enciklopedijos tomas”, kuriame yra daug vertų dėmesio menininkų bei faktų. Tačiau toje pačioje leidykloje jau net neprisimenama apie tai, kad daugiau kaip prieš 10 metų buvo idėja išleisti Lietuvos teatro enciklopediją. 2005-aisiais Kultūros, filosofijos ir meno institutas išleido pirmą Lietuvos dailininkų žodyną, į kurį sudėjo daugiau kaip tūkstančio kūrėjų – XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailininkų – biografijos ir kūrybos duomenis. Kaip atsirinkti iš gausybės dailininkų, kad nė vienas vertas nebūtų pamirštas? Ateityje, matyt, labai pagelbės knyga „100 iškiliausių Lietuvos žmonių”. Ją ketina leisti Lietuvos mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas kartu su Lietuvos mokslų akademija, tačiau, pasak leidyklos direktoriaus pavaduotojo redakciniams darbams Antano Račio, dar tik ieškoma šiam darbui lėšų ir 2007-aisiais knygos tikrai nebus.
Ypač daug projektų iš regionų
Pirmasis šių metų renginys – vasario 14 dieną Pasvalio rajone, Stebeikėliuose, gimusio poeto Brazdžionio 100-mečio sukaktis. Tad neatsitiktinai ypač didelę programą parengė Pasvalio krašto muziejus, Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, Kultūros centras, Svalios pagrindinės mokyklos Bernardo Brazdžionio skyrius, kitos pasvaliečių kultūros įstaigos. „Ypač daug projektų sulaukiame iš regionų. Ten gyvenantys žmonės didžiuodamiesi ir su užsidegimu imasi renginių, skirtų savo garbiems tautiečiams pašlovinti, – sako Šaltytė. – Tai džiugina, nes ministerija siekia skatinti tokią veiklą rajonuose.” Brazdžioniui atminti skirtų sumanymų, pasak pašnekovės, turi ir kauniečiai, svarstoma dėl minėjimo Vilniuje. O Lietuvos paštas esą ketina išleisti pašto ženklą ir taip įamžinti Brazdžionio atminimą. Ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas, dalyvaujantis kai kurių jubiliejinių programų ekspertų grupių darbe, LŽ sakė, jog labai svarbu ir tai, kad iškilių asmenų jubiliejai įprasminami ir paremiant jų knygų ar kompaktinių plokštelių leidybą. Pavyzdžiui, tarp renginių, skirtų Miltinio jubiliejui, yra ir Aukštaitijos TV dokumentinių tiriamųjų laidų ciklas „Žinomas ir nežinomas Miltinis”.
Kas primins?
Iš dvylikos 2006 metais Kultūros ministerijos paminėtų jubiliejinių datų bene įspūdingiausi, plačiai nuskambėję Jurgio Mačiūno 75-osioms gimimo metinėms skirti renginiai Kaune. O ką pasakytume apie pernai paminėtus grafiko Jono Kuzminsko, rašytojų Jurgio Jankaus, Kazio Inčiūros, Kazio Jankausko ar istoriko Adolfo Šapokos šimtmečiui skirtus renginius? Ar jų būta sostinėje, ar plačiau kalbėta?..
Vilniuje dar veikia 2006 m. atidaryta kultūros istoriko, kolekcininko Edmundo Laucevičiaus 100 metų sukakčiai skirta paroda, tačiau apmaudu, kad šiai asmenybei, jos kultūriniam palikimui nebuvo skirtas nė vienas Vilniaus skydas, troleibuso šonas ar bent vitrina transporto stotelėje… Juk tai visų, besididžiuojančių, kad 2009-aisiais Vilnius taps Europos kultūros sostine, garbės reikalas.