Kalbos taisyklingumas – svarbiausia šiuolaikinės lietuvių kalbos funkcija

Beveik pusė Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių akcentuoja šiuolaikinės lietuvių kalbos taisyklingumą kaip svarbiausią jos funkciją. Tai parodė tyrimas „Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose”, kurį Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko grupė Vilniaus pedagoginio universiteto, Socialinių tyrimų instituto ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro mokslininkų.

Tyrimo metu apklausta 1612 mokinių 8-10 ir 11-12 klasių grupėse ir 240 lietuvių kalbos mokytojų, taip pat atlikta reprezentatyvi 1110 nuolatinių Lietuvos gyventojų apklausa.

Trečdalis tyrime dalyvavusių pagrindinių, vidurinių (lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis) ir suaugusiųjų mokyklų mokinių teigia, kad svarbiausia šiandienos sąlygomis yra laisvai ir sklandžiai reikšti savo mintis įvairiose situacijose, įvairiomis temomis.

Tuo tarpu apklausti lietuvių kalbos mokytojai savo požiūriu į šiuolaikines kalbos funkcijas yra pasidalinę pusiau. 45 proc. laikosi nuomonės, kad svarbiausia šiuo metu yra kalbos taisyklingumas, 44 proc. – kalbos laisvumas ir sklandumas įvairiose socialinėse situacijose.

Pagal reprezentatyvios visuomenės apklauso duomenis apie pusė šalies gyventojų laikosi nuomonės, kad svarbiausia šuo metu kalbos taisyklingumas.

Mokinių požiūriu, taisyklinga kalba turi aukštą prestižą daugumoje viešų jos vartojimo situacijų, taip pat ir darbo rinkoje, bet jie abejingi anglų kalbos plitimui viešuose pavadinimuose, jaunimo muzikoje, taip pat ir patys ne visose situacijose stengiasi vartoti taisyklingą kalbą.

Mokinių nuomone, didžiausią neigiamą įtaką jiems daro ne svetimų kalbų intarpai jų kultūrinėje – informacinėje aplinkoje, o visų pirma netaisyklinga viešoji kalba – ypač žiniasklaidoje (45 proc.), autoritetingų visuomenės žmonių viešas kalbėjimas (34 proc.) ir jaunimo žargonas (38 proc.).

Analizuojant lietuvių kalbos ugdymosi sąlygas bendrojo lavinimo mokyklose paaiškėjo, kad aštuoni iš dešimties respondentų pritaria teiginiams, kad mokyklose dirba mokytojai, padedantys siekti gerų rezultatų, pakanka lietuvių kalbos pamokų, respondentai pozityviai vertino lietuvių kalbos pamokose naudojamus metodus kaip padedančius mokytis. Nelietuvių tautybės mokiniai labiau nei lietuviai jaučia lietuvių kalbos pamokų stygių ir juos labiau vargina menkas kitų dalykų mokytojų dėmesys lietuvių kalbai.

Beveik dviem trečdaliams mokinių lietuvių kalbos užduotys pamokose ir namuose yra tinkamos, kaip per sunkias užduotis įvardijo kiek daugiau nei 20 proc. apklaustųjų. Lietuvių mokyklų mokiniams dažniau užduotys per sunkios negu nelietuvių mokomosios kalbos mokyklų mokiniams.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog keturiems iš dešimties mokinių literatūrinio ir kalbinio ugdymo turinio santykis lietuvių kalbos pamokose atrodo tinkamas, kiek daugiau nei trečdalis respondentų pageidautų daugiau dėmesio ir pamokų kalbiniam ugdymui.

Tyrimo duomenys išryškino skaitymo reikšmę lietuvių kalbos ugdymui ir skaitymo bei jos poreikio skatinimo jau ankstyvoje vaikystėje svarbą. Taip pat didelę įtaką lietuvių kalbos ugdymui turi tėvų išsilavinimas, tėvų skaitymo poreikiai.

Tyrėjai rekomenduoja stiprinti kitų dalykų mokytojų ir bendrai visuomenės kalbinio išprusimo lygį, lengvinti programų reikalavimus, stiprinti lietuvių kalbos integraciją su kitais dalykais, didinti valstybinės kalbos skirtų pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.

Pagal tyrėjų rekomendacijas siekiant suvienodinti lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino turinį, būtina iš esmės pertvarkyti lietuvių valstybinės kalbos ugdymo programas ir mokymo priemones nuo pradinio ugdymo pakopos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.