Daugiau dėmesio ir investicijų sveikatos priežiūros sistemai estai sieks iškovoti streikuodami
Praradę viltį, kad sveikatos sektorius sulauks didesnio politikų dėmesio ir finansavimo, streikuoti ryžosi Estijos medikai. Kitą savaitę prasidėsianti protesto akcija truks tol, kol nebus patenkinti sveikatos apsaugos darbuotojų reikalavimai: pakelti atlyginimus gydytojams, slaugytojams ir kitam personalui bei jauniems medikams skirti subsidijas, galinčias padėti sustabdyti jų migraciją. Streiko metu gyventojams bus teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.
2005 metais tik pagrūmoję streiku Lietuvos medikai pasiekė persilaužimo derantis su Vyriausybe dėl darbo užmokesčio didinimo.
Iniciatyvą palaiko dauguma
Streike, kurį planuojama pradėti sausio 17 dieną, žada dalyvauti daugelis Estijos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų. Skelbiama, kad šiai kraštutinei priemonei pritaria 90 proc. Estijos gydytojų, slaugytojų, kito medicinos personalo. Streiką inicijuoja 4 Estijos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos.
„Iš pradžių streikuos tik Talino medikai. Pirmas penkias dienas nedirbs šeimos gydytojai, ambulatorinės grandies gydytojai specialistai, nebus atliekami tyrimai ir kitos procedūros. Po to, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, prisijungs ir kitų miestų bei rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, streikuos ir ligoninės. Streiko metu bus teikiama tik būtinoji medicinos pagalba”, – „Kauno dienai” sakė Estijos medicinos darbuotojų asociacijos generalinė sekretorė Katrina Rehemaa.
„Pagrindinis mūsų tikslas – siekti Estijos sveikatos priežiūros sistemos finansavimo didinimo. Mes manome, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti šiam sektoriui, pernelyg maža. Tačiau pagal mūsų šalies įstatymus šio reikalavimo kelti negalime, nes tuomet reikėtų skelbti politinį streiką, todėl formaliai reikalaujame didinti atlyginimus”, – aiškino K.Rehemaa.
Estijos medicinos darbuotojų asociacijos generalinės sekretorės teigimu, reikalaujama, kad gydytojų valandinis atlyginimas dar šiemet išaugtų iki 110 Estijos kronų (24 litai), slaugytojų – iki 60 (13 litų), o žemesniojo medicinos personalo – iki 32 Estijos kronų. 2008 metais gydytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti ne mažiau kaip 2 vidutinius Estijos atlyginimus arba 18 tūkst. kronų (3,9 tūkst. litų).
Taip pat kalbama apie būtinybę įteisinti specialią subsidiją jauniems gydytojams ir slaugytojams, kuri padėtų sulaikyti juos nuo migracijos į užsienio šalis, kur jie vyksta ieškoti geresnių darbo sąlygų ir atlyginimų. Pasak K.Rehemaa, šiuo metu Estijoje beveik visose ligoninėse trūksta gydytojų ir slaugytojų.
Politikai nepaiso raginimų
Praėjusią savaitę Estijos ligoninių asociacija pateikė pasiūlymą atlyginimus medikams per šiuos metus padidinti 20 proc., tiek pat ir 2008 metais. Jos vadovo Urmo Sule teigimu, tai leistų užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Tačiau streiko organizacinis komitetas pranešė, kad jų tai netenkina. „Gydytojų atlyginimai padidėtų tik iki 90 kronų už valandą, tai pernelyg mažai, kad pajustume pagerėjimą”, – tikina medikų organizacijos atstovė.
Streiko organizatoriai teigia, kad per kelerius pastaruosius metus ne kartą kreipėsi į politikus, vyriausybę ir parlamentą, prašydami pripažinti sveikatos sektorių prioritetiniu, didinti investicijas į jį, tačiau veiksmų imtasi nebuvo, nors pagal finansavimą visoje ES šalis užima prasčiausią poziciją, o estų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – trumpiausia.
Lietuvoje iki šiol Estijos sveikatos sektoriaus reforma buvo laikoma bene sėkmingiausia iš visų Baltijos šalių, daugelis radikalių žingsnių tapo pavyzdžiu, kokiu keliu reikėtų eiti ir mums. Tačiau per kelerius pastaruosius metus padėtis pablogėjo, o šiuo metu kelia didelį nerimą, nes vis labiau trūksta medikų, dėl to didėja darbo krūviai, prastėja paslaugų kokybė, kyla pavojus ligoniams.
„Estijos sveikatos priežiūros sistema pagal jai tenkantį BVP procentą (pernai jis siekė apie 5 proc.) užėmė paskutinę vietą ES, kurios vidurkis yra 7,9 proc. BVP. Nors pagal absoliučius skaičius atrodo, kad lenkiame Latviją ir Lietuvą, iš tiesų taip nėra. Šiemet finansavimas taip pat nė kiek nepadidėjo, todėl nematome kitos išeities, kaip streikuoti, nors to ir nenorime”, – sako K.Rehemaa.
Tikisi palaikymo iš Lietuvos
Estijos medikai tikisi palaikymo ir iš Lietuvos medikų, kurių pavyzdžiu pasekė. Mūsų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai 2005 metų gegužę taip pat buvo pasirengę streikuoti, kitais būdais negalėdami išsikovoti didesnių atlyginimų. Tik pamačiusi, kad streikas tikrai gali įvykti, valdžia leidosi į derybas.
2005 metais medikų algos išaugo beveik 50 proc. 2006 metais jos vidutiniškai kilo dar 20 proc. Tiek pat jas didinti Vyriausybė įsipareigojo ir 2007-2008 metais. Šiemet šiam tikslui numatyta 560 mln. litų. „Kol kas tų pažadų laikomasi”, – patikino Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė pastebi, kad vis dar išlieka dideli skirtumai tarp to, kiek uždirba skirtingų lygių įstaigų medikai. Pavyzdžiui, universitetinės ligoninės slaugytojos alga tokia pati, kaip vidutiniu krūviu dirbančio šeimos gydytojo. Vis dar sparčiausiai didėja universitetinių įstaigų medikų darbo užmokestis (pernai apie 30 proc.), o pirminės asmens sveikatos priežiūros sistemoje – vos apie 18 proc.
„Negali sakyti, kad pažadų nesilaikoma. Suderėtos lėšos atiduodamos gydymo įstaigoms, bet vietose yra problemų. Ypač ten, kur nėra profsąjungų, vadovai kelia atlyginimus remdamiesi simpatijomis ar ne visus tam skirtus pinigus atiduoda”, – sako pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad kol Vyriausybė labiau deklaruoja socialinį dialogą, nei jis vyksta iš tikrųjų, tam, kad būtų susėsta prie derybų stalo, lieka vienintelis kelias – grūmoti streiku. Jos įsitikinimu, panašiai yra ir Estijoje.
„Trūko pagaliau kantrybė ir estams. Matyt, ten, kaip ir pas mus, kitaip neįmanoma išjudinti šito liūno, susitarti su valdžia. Jei mes nebūtume rimtai pasiryžę streikuoti, ir mums nebūtų pasisekę. Nors Estijos sveikatos reforma mums buvo rodoma kaip teigiamas pavyzdys, tai buvo išpūstas reikalas, ne visai atitinkantis tikrovę. Ten kai kurios problemos dar aštresnės, pavyzdžiui, medikų migracijos. Jie dar anksčiau pajuto specialistų nutekėjimą”, – teigia L.Labanauskas.