Užsienio reikalų ministro patarėju pradėjo dirbti Jurgis Jurgelis. Petro Vaitiekūno komandoje vis dar neatsiranda vietos valstiečių liaudininkų aplinkos žmonėms.
Užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno patarėju nuo šios savaitės pradžios dirba anksčiau Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) vadovavęs Jurgis Jurgelis. Apie būtinybę priimti ketvirtąjį patarėją Vaitiekūnui jau senokai įvairiais tonais buvo užsiminusi į ministro postą jį delegavusios Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Tačiau naujas diplomatijos šefo komandos narys radosi ne iš žemės ūkio ministrės sąrašo.
Saugumo sritis
Nuo pirmadienio Užsienio reikalų ministerijoje (URM) dirbantis Jurgelis – pirmasis Vaitiekūno įdarbintas politinio pasitikėjimo pareigūnas. Kitus tris ministras „paveldėjo” dar iš socialliberalo Antano Valionio ministravimo laikų.
Generolas Jurgelis Vaitiekūnui pataria saugumo klausimais. „Ambasadų, ryšių, informacijos saugumas, personalo apsauga – visa tai mano sritis, – LŽ vardijo Jurgelis. – Ji nėra nauja, nes man būnant VSD generaliniu direktoriumi URM radosi saugumo poskyris. Jame dirbančius žmones gerai pažįstu.”
Patarėjas patikino, kad jo sprendimas atsisakyti policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus patarėjo pareigų dėl posto ministro Vaitiekūno komandoje nėra susijęs su VSD jau kurį laiką krečiančia karštine. „VSD skandalas eina savo keliu. Čia nėra nieko bendra”, – sakė jis.
Apie Jurgelio pasirinkimo motyvus ir kitas jo skyrimo aplinkybes su pačiu ministru LŽ pasikalbėti nepavyko. Vakar Kaune lankęsis Vaitiekūnas per pavaldinius perdavė atsisakantis tai komentuoti, nes esąs per daug užimtas.
Parinko ne „valstiečiai”
Jurgelis LŽ pasakojo sulaukęs Vaitiekūno asmeninio, o ne VLS kvietimo. „Mudu pažįstami seniai – nuo signatarų laikų. Ar tai buvo derinta su Prunskiene? Šitų politinių aplinkybių nežinau. Tačiau ji mane taip pat gerai pažįsta, nemanau, kad turėtų priekaištų. Be to, šis postas labai nepolitinis”, – mano Jurgelis.
VLS lyderė Prunskienė LŽ patvirtino, kad Vaitiekūnui renkantis patarėją nedalyvavo, tačiau buvo informuota apie užsienio reikalų ministro sprendimą.
„Vertinu tai pozityviai. Jurgelis išmano savo sritį. Vaitiekūnas jį gerai pažįsta, tikiu, kad bus būtent ministro žmogus, – vylėsi ji ir iškart pridūrė, kad kalbos apie jos norą valdyti URM yra perdėtos. – Tai visiška nesąmonė. Nei aš, nei partija niekada nedarėme spaudimo ministrui. Tiesiog rekomendavome susiformuoti lojalią komandą. Kurį laiką jis atrodė vienišas su paveldėtais patarėjais. Kita vertus, džiugu, kad Vaitiekūno sprendimai nėra skuboti – jis viską daro 9 kartus pamatavęs.”
Priminsime, kad prieš kurį laiką Vaitiekūnui buvo rekomenduota į komandą priimti eksparlamentaro Kazio Bobelio sūnų Joną Bobelį, dar porą partiečių arba partijai lojalių žmonių, tačiau per kelis mėnesius šiuo klausimu į priekį nepajudėta. „Nežinau, ar tarp pasiūlytųjų ir ministro vyksta kokie nors dialogai. Piršti niekada nenorėjome, nors gal ir per mažai aktyvūs buvome siūlydami”, – svarstė VLS lyderė.
Atsakinga ir skriaudžiama
Vis dėlto Prunskienė ir toliau neatsisako nuomonės, kad Vaitiekūnui derėtų pasitelkti „valstiečių” žmonių. „Už užsienio politikos vykdymą atsakinga URM, kuri priskirta mūsų partijai. Primindami tai nedarome nieko nuodėminga – taip dirba normali politinė demokratija, kai jaučiama atsakomybė”, – teigė ministrė.
Prunskienė mano, kad ministro komanda turėtų akyliau stebėti ir valdyti URM pomėgį politikuoti: „Deja, iš URM aplinkos pati ne kartą sulaukiau nekorektiškų išpuolių. Manau, kad ministro aplinka turėtų instituciją nuo to sulaikyti. Nesakau, kad reikia ginti mane ar partiją – reikia neleisti šiai institucijai politikuoti.”
Žemės ūkio ministrė neretai užkliūdavo URM, kai jai dar vadovavo Valionis. Tačiau ministru tapus Vaitiekūnui išvengti nesusipratimų taip pat nepavyksta.
Pastarąjį kartą kilo abejonių, ar žemės ūkio ministrė neįsivėlė į kontroversiją dėl Lietuvos ir Rusijos derybų objekto – gyvų gyvulių gabenimo per sieną. Kai kurie politikai puolė priekaištauti Prunskienei, esą ši praėjusių metų pabaigoje per susitikimus Maskvoje ir Briuselyje pateikusi Lietuvos poziciją, nesuderintą nei su Seimo Europos reikalų komitetu, nei su URM.