Šalia pagrindinių Kauno gatvių savininkams grąžinant žemę iškyla grėsmė želdynams, o vietos gyventojai jau grasina protesto akcijomis
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai surengė ne vieną protesto akciją dėl Kaune žaliuosiuose plotuose masiškai dalijamų sklypų. Jų teigimu, panaši padėtis ir kituose didžiuosiuose miestuose.
„Tai tarsi uždelsto veikimo bomba. Žemės sklypai brangsta. Be to, šalia pagrindinių miesto gatvių yra visos komunikacijos. Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl miesto žalieji plotai tampa privačia nuosavybe”, – teigė Lietuvos žaliųjų judėjimo administratorius Aleksandras Kerpauskas.
Procesą ragina stabdyti
Prieš keletą savaičių Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai kreipėsi į Kauno miesto ir apskrities vadovus, kad nebūtų privatizuojamas žemės sklypas, esantis tarp V.Krėvės prospekto 52-ojo namo ir A.Timinskio vidurinės mokyklos.
Pasak žaliųjų atstovų, dėl šios teritorijos jau pradėti rengti dokumentai, siekiant vienintelio tikslo – pradėti čia statybas.
„Tai unikalus atvejis, nes apie jį sužinojome dar proceso pradžioje. Galbūt neteisėtus veiksmus pavyks sustabdyti? Iki šiol dažniausiai būdavome supažindinami su jau įvykusiu faktu”, – teigė A.Kerpauskas.
Jam pritarė ir netoliese gyvenanti Nijolė. „Kai buvo statomas šis mikrorajonas, architektai atsižvelgė į gyventojų poreikius.
Šalia daugiaaukščių pastatų buvo palikti bent nedideli žalieji ploteliai. Dabar ir juos norima sunaikinti. Įsivaizduokite, kaip pablogės mūsų gyvenimo sąlygos. Šiuo metu pro langą matome bent keletą medžių, o ateityje teks žiūrėti į betoną ir asfaltą”, – neslėpė pasipiktinimo kaunietė.
Pažeidžiami įstatymai
Žalieji įsitikinę, kad V.Krėvės prospekto minėtame sklype nuosavybės teisės negali būti atkurtos dėl kelių priežasčių.
„Šiame sklype pastačius namą, būtų pažeisti gyventojų interesai ir Statybos reglamentas. Prie daugiabučių būtina išsaugoti želdinius, sporto ir vaikų žaidimų aikšteles. Valdininkai taip pat turėtų prisiminti, kad dėl nepagrįstos žemės sklypų privatizacijos Vilniaus ir Kauno miestuose bei vėliau juose vykdomų statybų kilo dideli konfliktai su gyventojais, nes taip bloginamos jų gyvenimo sąlygos”, – teigė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Sklypų šeimininkai lūkuriuoja
Pasak A.Kerpausko, Kaune apstu vietų, kur žalieji plotai išskaidyti į atskirus sklypus. Prieš porą metų šia problema buvo susidomėjęs net aplinkos ministras Arūnas Kundrotas. Į Kauną buvo atsiųsta speciali komisija.
„Šia problema domėjosi ir Valstybės kontrolė. Turime mums palankias išvadas, tačiau tai, pasirodo, nieko nereiškia. Tiesa, skandalingai pagarsėjusių sklypų šeimininkai kol kas taip pat šiek tiek aprimo. Jie kažko lūkuriuoja”, – tikino vienas Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovų.
„Kauno diena” pasidomėjo, kas dabar vyksta kažkada nemažai aistrų sukėlusiose teritorijose. Prieš keletą metų šalia Pramonės prospekto 41-ojo namo esančio sklypo savininkas iškirto čia augusius medžius. Tuomet kilęs skandalas pasiekė net Prezidentą Valdą Adamkų. Gyventojai ne tik rengė protesto akcijas, bet ir atsodino nupjautus medžius. Jie sėkmingai auga, o sklypo šeimininkai kažko laukia.
Panaši situacija ir S.Žukausko gatvėje. „Čia padėtis dar sudėtingesnė. Net Bendrajame plane nurodyta, kad tai yra žalioji jungtis. Savininkai nieko negali padaryti. Nieko nevyksta ir šalia „Vyturio” vidurinės mokyklas. Čia sklypas jau seniai grąžintas savininkams. Vienu metu net buvo planuojamos rimtos statybos, tačiau vėliau viskas aprimo”, – teigė Lietuvos žaliųjų judėjimo administratorius.
Savininkai nepatenkinti
Nemažai triukšmo kilo, kai Taikos prospekte, šalia parduotuvės „Berželis” iškilo autoservisas. Neseniai šalia jo pastatytas ir automobilių švaros centras.
Gyventojai protestavo prieš šias statybas, kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau tai nepadėjo. Pasirodo, jau seniai šalia Taikos prospekto esantys žalieji plotai išdalyti savininkams. Pastarieji juos sėkmingai pardavė verslininkams.
Kalbinti Savivaldybės valdininkai tikino, kad dabar sugriežtinta kontrolė, todėl žemę atgavę savininkai susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Gana dažnai jų planams pasipriešina Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai.
„Tai didžiulė problema. Dabar padaromi geodeziniai matavimai ir savininkams grąžinama „laisva neužstatyta” žemė. Paskui jau pats savininkas užsako detalųjį planą. Tuomet gana dažnai ir paaiškėja, kad grąžintas sklypas patenka į miesto želdynų zoną ir jis nieko jame negali daryti. Tai užprogramuotas konfliktas”, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė.
Naikinamas miesto veidas
M.Stanikūnienė neslėpė, kad, atkuriant nuosavybės teises miesto žaliuosiuose plotuose, keičiamas viso mikrorajono projektas. „Anksčiau buvo reikalaujama pasikeitimus suderinti su architektais. Vėliau šis reikalavimas išnyko”, – sakė valdininkė.
Pasak architekto Audrio Karaliaus, su panašia problema susiduriama ir kituose Lietuvos miestuose, tačiau Kaune ji tampa itin akivaizdi.
„Pas mus mieste viskas daroma tarsi aukštyn kojom. Valdininkai stengiasi kur tik galima prikaišioti namų. Taip subjaurojami mikrorajonai. Kalbame ne tik apie architektūrą, bet ir apie ekologiją, gyventojų gerovę”, – teigė architektas.
Jo nuomone, šią problemą derėtų spręsti kompleksiškai. „Tarybiniais laikais parengti mikrorajonų projektai nėra tobuli. Juos galima peržiūrėti. Jeigu atsiranda laisvų teritorijų, jas galima grąžinti savininkams. Tačiau būtina nurodyti, ką šiuose sklypuose galima statyti. Dabar viskas daroma atvirkščiai, o paskui dejuojama dėl prasto miesto įvaizdžio. Nematau jokių ženklų, kad kas nors keistųsi”, – tvirtino A.Karalius.
Dauguma Kauno mikrorajonų suprojektuoti pagal tarybinius standartus. Tais laikais stengtasi daugiaaukščius statyti kuo arčiau vienas kito. Palikti nedideli želdynų plotai tapo savotišku išsigelbėjimo ratu. Deja, per pastaruosius metus ir juos užsimota išnaikinti.
Arūnas Andriuškevičius