„Meridiano” istorija iš pirmųjų lūpų

Savojo likimo istoriją turi ne tik žmonės, bet ir laivai. Vyresnės kartos kapitonas Eimutis Astikas miesto puošmena tapusį Danės upėje rymantį „Meridiano” burlaivį, kuriame šiandien Suomijos ambasada rengia priėmimą dėkodama už jo išsaugojimą, pažįsta nuo burlaivio statybos laikų.

Suomių burlaivių buvo ir daugiau

Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje įkūrus jūreivystės mokyklą apie 1949 metus ji dovanų gavo suomių statybos medinį mokomąjį burlaivį „Meridianas”. To paties tipo mokomaisiais laivais buvo apdovanotos ir kitos Sovietų Sąjungos jūrinės pakraipos mokyklos. Ryga gavo „Tropiką” ir „Mendelejevą”. Tokio pat tipo mediniais korpusais suomių statybos burlaiviai „Štilis” ir „Albatrosas” Klaipėdai teko kaip transporto laivai.

Nuo denio jūreivio iki kapitono vyresniojo padėjėjo

„Meridiane” Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantai atlikdavo kelių mėnesių burinę praktiką. Daugelis šiandien žinomų jūrų kapitonų – Ričardas Lučka, Sigitas Šileris, Algirdas Kulbokas prisimena, kaip būdami kursantais sliuogė į „Meridiano” stiebus, ringavo jo bures.

1951 metais jaunas denio jūreivis E.Astikas, metus dirbęs buvusioje Tralerių laivyno bazėje, perėjo į mokomąjį „Meridiano” burlaivį. Per keletą metų atkaklus romantikas iš Vilniaus karjeros laiptais nuo denio jūreivio iškopė iki kapitono vyresniojo padėjėjo. Dvi savaites jam teko būti ir „Meridiano” kapitonu, nes tikrasis į laivą neatėjo, o burlaivį reikėjo plukdyti remontuoti.

Jūreivystės mokyklų pokario metais Sovietų Sąjungoje buvo įsteigta daugiau nei turėta mokomųjų burlaivių. Apie 1954 metus rasta kompromisinė išeitis – juos suburti į vieną mokomųjų laivų būrį Rygoje. Ten iškeliavo ir „Meridianas”. Prasidėjus vadinamajam N.Chruščiovo atšilimo laikotarpiui, burlaivį buvo pradėta rengti ekspedicijai į užsienio uostus. Atnaujinta jo apdaila, sukomplektuota patikimų įgulos narių komanda. Tarp tų patikimųjų kapitono vyresnysis padėjėjas E.Astikas nepateko. Jam 1957 metais teko grįžti į Klaipėdą, o „Meridianas” dar kurį laiką tęsė savo kelionę.

„Albatrosas” ir „Štilis” nukeliavo į laivų kapinyną

Blogesnė lemtis ištiko „Meridiano” brolius dvynius „Štilį” ir „Albatrosą”. Ypač liūdna „Albatroso” dalia. Jį plaukiant iš Liepojos į Klaipėdą, kai jau uostas buvo beveik pasiekiamas ranka, audra išmetė Girulių paplūdimyje. Ten laivas prakiurksojo metus. Išvaduotas iš smėlio nelaisvės „Albatrosas” plaukiojimui nebetiko, reikėjo kapitalinio remonto. Tuo laikotarpiu uoste jau pasirodė modernesni, galingesni laivai. „Albatrosą” buvo nuspręsta nuvilkti į laivų kapines prie kito marių kranto ir palikti dūlėti. Panašiai pasielgta ir su „Štiliu”, kai jis įstrigo Palangos paplūdimyje.

„Meridiano” gelbėjimo operacijos

Žymiai geresnis „Meridiano” likimas. Jis apie 1962 metus sava eiga plaukti irgi nebegalėjo. Tačiau šviesios atminties buriuotojo Osvaldo Kubiliūno, kuris tuo metu Lietuvos žuvies pramonės struktūroje ėjo aukštas pareigas, pastangomis burlaivį įsigijo Klaipėdos jūrų žvejybos uostas. Ką su nebeplaukiojančiu burlaiviu daryti, sprendė tuometiniai aukšti pareigūnai ir miesto architektai, paklausę prityrusių jūrininkų duotų patarimų. Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta burlaivį perduoti Valgyklų ir kavinių restoranų trestui, kuriam vadovavo Mykolas Tumėnas. Prekybininkai „Meridianą” pertvarkė į restoraną ir prišvartavo Danės upėje dabartinėje jo vietoje.

Atkūrus nepriklausomybę „Meridianas” buvo privatizuotas. Jo būklė vis prastėjo. Naujieji šeimininkai nebežinojo, kaip su nuosavybe pasielgti, ar kai kurių kapitonų patarimu išplukdžius į jūrą sušaudyti, ar parduoti už simbolinę vieno lito kainą. Paskutinysis oficialus burlaivio restorano savininkas Artūras Žičkus jį už litą ir nupirko. Klaipėdos laivų remonto įmonė atnaujino jo korpusą, „Meridianas” vėl įprastoje vietoje Danės upėje džiugina klaipėdiečius ir svečius.

Adelė Žičkuvienė