Balti dantys – plati šypsena

Balinti dantis bandyta dar antikoje. Romėnai tam naudodavo šlapimą. Šių dienų mokslas jau žino, kad šlapime yra karbamido peroksido. Taigi romėnai nesuklydo, nes šiais laikais dantys taip pat balinami karbamido peroksidu. Penkioliktame amžiuje garsus to meto chirurgas Guy de Chaulianas aprašė naudotą dantų balinimo tirpalą. Jis buvo gaminamas iš acto, medaus, degintos druskos. 1884 metais pirmąsyk šiuo tikslu panaudotas peroksidas. 1989 metais JAV mokslininkai surado būdą dantis balinti naudojant kapas, t.y. skaidrius įtvarus, kurie glaudžiai apgaubia dantis.

Dantų spalvos pasikeitimo priežastys

Pieno baltumo dantys – naujausias mados klyksmas tarp vakariečių. Dantų balinimo banga atėjo ir į Lietuvą. Savo išvaizda rūpinasi įvairaus amžiaus žmonės, ypač tie, kurie darbo metu nuolat bendrauja su žmonėmis. Mūsų kraštiečiams nebūdinga labai balta dantų spalva, bet daugelis nori turėti nepriekaištingą šypseną.

Balinant dantis galima maskuoti emalio margumą, taip pat tikslinga balinti prieš dantų plombavimą ar šalia esančių dantų protezavimą.

Jei nutarėte pakeisti savo šypseną

Vizito pas odontologą metu įvertinamas paciento dantų patamsėjimo laipsnis, nustatoma jo priežastis, aptariamas galimas šalutinis poveikis. Odontologas privalo išsamiai paaiškinti procedūros eigą.

Prieš dantų balinimą atliekamas higieninis dantų valymas, kurio metu nuvalomos minkštos apnašos nuo emalio paviršiaus bei pašalinami dantų akmenys. Po procedūros dantys šiek tiek pašviesėja, tačiau tik išoriškai, nes nepanaikinamos dėmės, esančios gilesniuose dantų sluoksniuose.

Nuimami dantų lankų atspaudai, kad būtų galima pagaminti individualias plastikines kapas. Jos gerai priglunda, yra minkštos, netrukdo kalbėti.

Dantis galima balinti namuose ir odontologijos klinikoje. Balinimui naudojamas įvairios koncentracijos karbamido peroksidas – silpna peroksido forma. Karbamido peroksidas oksidacijos efektu, nepažeisdamas emalio, nuo danties pašalina pigmentines dėmes.

Balinant odontologijos klinikoje naudojamas didesnės

koncentracijos karbamido peroksido tirpalas (trisdešimt penkių procentų). Procedūra užtrunka iki valandos. Toks dantų balinimo būdas tinka skubantiems ir nenorintiems nešioti kapų.

Kai kuriose klinikose dantys balinami lazeriu. Tai moderniausias balinimo būdas.

Pacientai, kurie balinimo procedūras atlieka namuose, naudoja nedidelės koncentracijos karbamido peroksidą (dešimties, šešiolikos, dvidešimt dviejų procentų). Įgyti baltesnę šypseną prireikia nevienodo laiko.

Dažnai kapas patogu dėti nakčiai.

Išsivalius dantis dantų pasta, į kapas įdedama balinamosios želė ir uždedama ant dantų. Balinamosios želė perteklius būtinai nuvalomas nuo dantenų. Paprastai keletą minučių būna nemalonus dantenų maudimo jausmas, tačiau jis praeina. Užsidėjus kapas negalima valgyti, gerti, rūkyti. Kadangi gelis tirštas, o miegant sulėtėja seilėtekis, balinamosios medžiagos komponentai ilgiau išlieka veiklūs, mažiau jų nuryjama. Balinamoji medžiaga burnoje išbūna apie aštuonias valandas. Balinimo procedūroms prireikia septynių devynių naktų.

Jei kapas nešiojate dvi keturias valandas per dieną, procedūra užtruks apie tris savaites.

Kai kurių dantų ryškioms dėmėms pašalinti gali prireikti papildomo balinimo iš danties vidaus, kuris atliekamas odontologijos klinikoje.

Dantys balti. Ar tai visam laikui?

Galutinė danties spalva po balinimo priklauso nuo įgimto atspalvio, emalio storio, dėmių rūšies, amžiaus, asmeninių įpročių. Šypsena gražesnė, dantys baltesni, deja, tai ne visam laikui. Kada vėl pakartoti procedūrą, labai individualu, nes tai labai priklauso nuo burnos higienos priežiūros, mitybos įpročių, rūkymo.

Dantų jautrumas

Tai pojūtis, kurį pastebi beveik kiekvienas, atlikdamas dantų balinimo procedūras. Gydytojas odontologas rekomenduoja naudoti pastas, mažinančias dantų jautrumą. Jų yra nemažai. Dantų pasta naudojama tol, kol visiškai išnyksta dantų jautrumas. Kartais patariama balinti vieno, po to kito žandikaulio dantis, taip ne tik geriau matomas procedūros efektyvumas, bet ir būna mažesnė intervencija.

Dantų spalva gali pasikeisti dėl:

• Susidariusių apnašų nuo maisto, gėrimų, tabako

• Su amžiumi susijusių spalvos pokyčių

• Tetraciklino vartojimo (antibiotikas, anksčiau dažnai skirtas vaikams)

• Danties kietųjų audinių ligų (fluorozės), gana rudos pigmentacijos

• Pulpos nekrozės ar endodontinio kanalo gydymo

• Genetiško patamsėjusių dantų paveldėjimo

Dantų balinimas – ne kiekvienam

Yra žmonių, kuriems balinti dantų nepatariama. Tai:

• Žmonės, alergiški balinimo želė sudedamosioms dalims (alergija vandenilio peroksidui)

• Nėščios ir maitinančios moterys

• Nešiojantieji breketus

• Turintieji rimtų burnos patologijų (sergantieji gleivinės ligomis, turintys daug karieso pažeistų dantų, esant didelei recesijai (dantenų atsitraukimui), dantų kaklelio erozijoms)

• Sergantieji diabetu

• Asmenys iki aštuoniolikos metų

Ypač daug rūkantiems balinti nėra prasmės, nebent jie susilaiko nuo rūkymo, kol nešiojamos kapos.

SŽ atsako

Ar dantų balinimas – saugi procedūra?

Taip, saugi ir efektyvi, jei atliekama odontologui prižiūrint ir laikantis rekomendacijų. Dantis balinti visada reikia tik pasitarus su gydytoju, nes melsvo ar pilkšvo atspalvio dantų balinimas gali būti ne tik neveiksmingas, bet net pabloginti situaciją, nes emalis tampa dar skaidresnis. Pirktos neaiškios kokybės balinamosios medžiagos gali visam laikui sugadinti dantų emalį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.