Menininkams grasinama viešųjų pirkimų apynasriu

Dar neprasidėjus Kauno kultūros projektams planuojamų skirti 2,5 milijono litų dalyboms jau pakvipo skandalu

Iki šiol Kauno ekspertai išrinkdavo geriausius projektus, o miesto Taryba jiems skirdavo lėšų. Specialistų teigimu, tokia tvarka prieštarauja viešųjų pirkimų įstatymui.

Menininkų atstovai nuogąstauja, kad skelbiant konkursus pinigai gali būti skirti žemos meninės kultūros projektams.

Sukurtas precedentas

„Kauno diena” rašė, kad prieš keletą savaičių, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje Vasilijaus Popovo teikimu, politikams teko atšaukti sprendimą dėl tyrimo korupcijos lygiui nustatyti. Šis sprendimas prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymui. Antikorupcijos komisija negalėjo skelbti konkurso ir parinkti nugalėtojo. Tai yra Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija.

Jau tuomet prabilta, kad tokia pati nuostata galioja ir Savivaldybės finansuojamiems kultūros projektams. „Viskam, ką perka Savivaldybė, galioja Viešųjų pirkimų įstatymas. Iki šiol niekas neužprotestavo miesto Tarybos sprendimų dėl kultūros projektų finansavimo, todėl mes dėl to ir nesiginčijome. Prieš keletą metų Valstybės kontrolė buvo atkreipusi į tai dėmesį. Manau, kad šiemet dėl kultūros projektų finansavimo teisėtumo kils nemažai diskusijų”, – teigė Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis.

Prieš keletą metų dabartinis kultūros ministras Jonas Jučas bandė inicijuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kad šio teisės akto nuostatos kultūros projektams negaliotų. Tačiau tuometinio parlamentaro iniciatyvos Seimas nepalaikė.

Pirkimas tik imituojamas

„Kuo kultūra skiriasi nuo medicinos? Abiem šioms sritims galioja viešųjų pirkimų įstatymas. Jame numatyti 8-9 atvejai, kai įstatymas negalioja. Tai susiję su krašto apsauga ir kitomis svarbiomis valstybės funkcijomis. Kultūros projektų tarp šių išimčių nėra. Principinė nuostata – visuomenės pinigai turi būti skirstomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu”, – teigė Savivaldybės Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kultūros projektams skiriant pinigus pirkimas tik imituojamas, tačiau įstatymo nuostatų nesilaikoma.

Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje V.Popovas nekomentavo, ar iki šiol Savivaldybė, nepažeidė įstatymų, skirstydama lėšas kultūros projektams.

„Tam tikrų abejonių gali kilti. Jeigu sulauksime skundo, tirsime ir šį atvejį. Dabar nenorėčiau nieko komentuoti. Galiu pasakyti tik tiek, miesto Tarybos sprendimas ar patvirtinta tvarka negali būti aukščiau įstatymo”, – teigė V.Popovas.

Duoda pinigų, bet nieko neperka

Kultūros ir švietimo departamento direktorius V.Mažeika įsitikinęs, kad kultūros projektams viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos negalioja. Pagal miesto Tarybos patvirtintą tvarką, ekspertų taryba išrenka geriausius projektus, o vėliau miesto Taryba patvirtina jiems skirtas lėšas. Šiemet jau gauta apie 250 projektų.

„Kaip pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nupirkti Pažaislio festivalį? Mano nuomone, projektai nėra perkami. Savivaldybė nėra užsakovas. Be to, mes projektams dažniausiai skiriame tik trečdalį reikalingų lėšų. Su projektų autoriais sudaromos dalinio finansavimo sutartys. Nesuvokiu, kaip reikėtų taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir skelbti konkursus”, – teigė V.Mažeika.

Jis žadėjo konsultuotis su teisininkais ir Vyriausybės atstovu Kauno apskrityje. „Mes galime pateikti savus argumentus”, – sakė direktorius.

„Pripažįstu, kad situacija yra komplikuota. Tačiau nesutinku su argumentais, kad taikant Viešųjų pirkimų įstatymą Operos ir baleto teatre koncertuos Rytis Cicinas. Viską galima apibrėžti konkurso sąlygose, pasirinkti pirkimo būdą ir panašiai”, – teigė R.Mačikėnas.

Atvertume duris saviveiklininkams

Miesto Tarybos narys Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad kultūros projektams pradėjus taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą kiltų aibė nesusipratimų. „Man dabar sunku komentuoti susidariusią situaciją. Miesto Taryba yra patvirtinusi tvarką, kaip kultūrai turėtų būti skirstomi pinigai. Jeigu tai prieštarauja įstatymams, reikėtų inicijuoti jų pakeitimą. Kultūros projektuose svarbiausia – idėja. Jeigu tektų skelbti konkursus, Savivaldybė tarsi turėtų pavogti idėją iš autoriaus”, – teigė buvęs vicemeras, kuravęs kultūros sritį.

Dar kategoriškesnis buvo Miesto Tarybos narys Jonas Venckūnas, teigdamas, kad per konkursus būtų perkami kiemo lygio kūriniai. „Viešųjų pirkimų įstatyme įvardytas pagrindinis kriterijus – mažiausia kaina. Per konkursus aukšto meninio lygio kūrinio neįsigysi. Visada atsiras koks nors saviveiklininkas, kuris pasiūlys mažesnę kainą”, – teigė J.Venckūnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.