Įvertintas Ramūno Klimo „Maskvos laikas”

2006 metų Lietuvos rašytojų sąjungos premija po mirties skirta Ramūnui Klimui

Trijų karalių dieną jau tradicija tapo Rašytojų klube skelbti geriausią pastarųjų dvejų metų knygą. Iš penkių kandidatų į šių metų premiją – Alvydo Šlepiko, Ramūno Klimo, Andriaus Jakučiūno, Danieliaus Mušinsko ir Roberto Keturakio – buvo išrinktas 2002 metais miręs rašytojas Ramūnas Klimas už nespėtą pabaigti romaną „Maskvos laikas”. Diplomas ir premija buvo įteikti Klimo žmonai Audrai ir dukroms.

Sausakimšoje Rašytojų klubo salėje ši premija buvo skirta jau šešioliktą kartą. Paskelbus laureatą tą vakarą buvo dalijamasi prisiminimais bei įžvalgomis apie Klimą ir jo romaną „Maskvos laikas”. Poetas Antanas A.Jonynas skaitė ištrauką iš pirmosios romano dalies, taip pat skambėjo šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, kuriuos atliko pianistai Sonata ir Rokas Zubovai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų styginių kvartetas. Simboliškai Rašytojų klubo salėje sostinėje veikė rašytojo Leonardo Gutausko – pirmojo Rašytojų sąjungos premijos laureato – tapybos paroda.

Vertinimo komisiją šiais metais sudarė Petras Bražėnas, Petras Dirgėla, Antanas A.Jonynas, Kęstutis Nastopka, Aldona Elena Puišytė. Komisijos nariai ir tą vakarą kalbėjusieji pritarė minčiai, kad jeigu žmogus pasiskubino iš šios žemės išeiti per anksti (o Klimas ir išėjo būdamas 56 metų, dar neužbaigęs savo knygos), tai tuo labiau simboliška Trijų karalių dieną paskelbti šį rašytoją Rašytojų sąjungos laureatu. Vertinimo komisijos pirmininkas literatūrologas Petras Bražėnas teigė, jog spręsdama, kas iš kandidatų turi būti išrinktas, komisija padarė išvadą, kad kiti rašytojai dar spės gauti premiją, dar parašys kitų kūrinių ir spės būti įvertinti. „Prie Klimo nebeprieisime, nebebus jo prozos. Todėl mums atrodė, kad atlikome literatūrinę moralinę priedermę”, – kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkas.

Romano pavadinimas „Maskvos laikas” sufleruoja, apie ką autorius rašė. „Šia knyga, – sakė Bražėnas, – autorius išsako savo protestą prieš žmogaus pažeminimą sovietiniu laikotarpiu.”

„Maskvos laikas”, anot Bražėno, yra Klimo bandymas išsaugoti dorovinę žmogaus vertę likimo jam skirtame istorijos tarpsnyje. Taigi sovietinis Maskvos laikas buvo ir Klimo laikas.

Dalydamasis įžvalgomis rašytojas Mušinskas, „Metų” žurnalo vyriausiasis redaktorius, asmeniškai pažinojęs šių metų laureatą, teigė, kad rašydamas romaną „Maskvos laikas” Klimas kėlė sau tikslą, kuris buvo didesnis, negu rašytojas galėjo pakelti. Užsibrėždamas tokį kūrinį parašyti jis pralaimėjo, nes nespėjo jo baigti. Jei nebūtų miręs, Klimas gal ir šiandien teberašytų šį savo romaną. „Šiuo požiūriu, – kalbėjo Mušinskas, – Ramūnas pralaimėjo, bet visokių būna pralaimėjimų, todėl ne be reikalo jam už šį kūrinį ir suteikėme premiją. Tebūnie ir daugiau tokių pralaimėjimų lietuvių literatūroje.”

„Trijų karalių šventė, – sakė rašytojas Vytautas Martinkus, – labai prasminga ir graži proga prisiminti Klimą. Jis mūsų dėmesio nebuvo palepintas nei gyvas, nei po mirties.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.