Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio apskaičiavimo tvarką už pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema.
Pradėjus taikyti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2001, Nr. 85 –2968) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarime Nr. 1506 (Žin., 2002, Nr. 95 – 4120) nustatytos pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sistemos įgyvendinimo tvarką, VMI gavo iš mokesčių mokėtojų paklausimų, kaip turi būti apskaičiuojamas PVM ir pelno mokestis už pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema.
Pateikiame dažniausiai mokesčių mokėtojų užduodamus klausimus ir atsakymus į juos:
1. Ar prekybos įmonėms perkant iš prekių gamintojo ar importuotojo prekes, įpakuotas į pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, yra būtinas papildomas susitarimas su prekių pardavėju dėl šios pakuotės grąžinimo?
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme bei Vyriausybės nutarime yra nustatyta, kad už pakuotes, kurioms nustatyta tvarka turi būti taikoma užstato sistema, tiek prekių gamintojai ir importuotojai, tiek pardavėjai turi imti tik nustatyto dydžio užstatą ir apskaitos dokumentuose atskirai nustatyti tokios pakuotės užstato dydį. Be to, nustatyta, kad pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti pirkėjams (gaminių naudotojams), kai šie grąžina pakuotes.
Kadangi jau paties Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos įpareigoja prekių gamintoją ar importuotoją, pardavusį prekes pakuotėje, kuriai taikoma pakuočių užstato sistema, imti iš prekių pirkėjo nustatyto dydžio užstatą už pakuotę ir grąžinti jį pirkėjams (gaminių naudotojams), kai šie grąžina pakuotes, todėl dėl tokios pakuotės grąžinimo papildomai nėra būtinas PVM įstatymo 15 str. 8 dalyje nurodytas susitarimas tarp prekių pardavėjo ir pirkėjo.
Tokiai pakuotei, kuriai taikoma užstato sistema, parduodant prekes visose prekybos grandyse paimtas užstatas už pakuotę neįtraukiamas į šiose pakuotėse supakuotų prekių (alaus ir kitų gėrimų) apmokestinamąją vertę ir nuo jo sumos pardavimo PVM neskaičiuojamas. Kadangi užstatas už pakuotę yra tik garantija, kad pakuotė bus grąžinta, todėl paimta/grąžinta užstato suma nėra pelno mokesčio objektas.
2. Ar prekių gamintojai arba importuotojai negrąžintos pakuotės užstato sumai turi išrašyti prekybos įmonėms PVM sąskaitas faktūras ir nuo šio užstato apskaičiuoti pardavimo PVM?
Kadangi gyventojas, nusipirkęs prekybos įmonėje prekę, supakuotą į pakuotę, už kurią buvo paimtas užstatas, šią pakuotę gali grąžinti nebūtinai tam pardavėjui, iš ko buvo pirkęs šią prekę, todėl vienos prekybos įmonės grąžins prekių gamintojui daugiau pakuotės, negu jos gavo pagal užstatą (kai joms šios pakuotės gyventojai grąžins daugiau, negu buvo jiems parduota prekių su šia pakuote), kitos – mažiau (kai joms šios pakuotės gyventojai grąžins mažiau, negu buvo jiems parduota prekių su šia pakuote). Prekių gamintojai patys turi nustatyti ataskaitinio laikotarpio pabaigai apskritai negrąžintos pakuotės kiekius, ir nuo gauto užstato už negrąžintą pakuotę apskaičiuoti pardavimo PVM, kaip už parduotą pakuotę (arba prarastos pakuotės kiekiui patikslinti PVM atskaitą, kai ši pakuotė pas gamintojus bus apskaitoma kaip ilgalaikis turtas). Tokiu atveju konkrečiam prekių pirkėjui (prekybos įmonei) neturi būti išrašoma negrąžintos pakuotės kiekiui PVM sąskaita faktūra.
Prekybos įmonės surinktos ir (ar) grąžintos pakuotės judėjimą turėtų apskaityti nebalansinėse sąskaitose, o sumokėtą arba atgautą sumą – gautinose arba mokėtinose sumose.
3. Ar prekybos įmonių iš prekių pirkėjo paimtas užstatas už pakuotę, į kurią įpakuotos parduodamos prekės ir kuriai taikoma užstato sistema, įtraukiamas į parduodamų prekių apmokestinamąją vertę ir apmokestinamas PVM bei pelno mokesčiu?
Už tokią pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, imamas užstatas visose prekybos grandyse neįtraukiamas į šiose pakuotėse supakuotų prekių (alaus ir kitų gėrimų) apmokestinamąją vertę ir nuo šio užstato PVM neskaičiuojamas.
Prekybos įmonių iš prekių pirkėjo už pakuotę paimtas bei atnešus pakuotę jam grąžintas užstatas nėra pelno mokesčio objektas. Apskaitoje iš prekių pirkėjo paimtos/grąžintos užstato sumos parodomos mokėtinų sumų sąskaitoje.
4. Kaip turėtų būti įforminamas prekybos įmonių iš prekių pirkėjo (gyventojo) paimtas užstatas už pakuotę?
Užstato grąžinimo vartotojams kasos aparatais operacija turi būti įforminama vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 90- 4096) nuostatomis.
Prekybos įmonių prekių pirkėjams (gyventojams) išduotame kasos aparato kvite bei pagal išduotą kvitą išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje paimtas užstatas už pakuotę, į kurią įpakuotos parduodamos prekės, turi būti nurodomas atskirai nuo parduotų prekių kainos.
5. Ar prekybos įmonės turi apskaičiuoti pardavimo PVM nuo pirkėjų (gyventojų) negrąžintos už užstatą jiems perduotos pakuotės?
Prekybos įmonės, pardavusios gyventojams į pakuotę supakuotas prekes ir neapskaičiavusios PVM nuo paimto už pakuotę užstato, neturi apskaičiuoti PVM nuo šio užstato net ir tuo atveju, jeigu gyventojas joms negrąžins už užstatą perduotos pakuotės. Kadangi gyventojas, nusipirkęs prekę, supakuotą į tokią pakuotę, nėra įpareigotas grąžinti tą pakuotę būtinai tam pardavėjui, iš ko buvo pirkęs šią prekę, todėl jis gali grąžinti pakuotę ir kitai prekybos įmonei.
Jeigu gyventojai prekybos įmonei grąžins mažesnį kiekį pakuotės, negu jiems šios pakuotės buvo už užstatą perduota perkant šioje prekybos įmonėje prekes, tai prekybos įmonė savo ruožtu prekių gamintojui taip pat grąžins mažesnį kiekį pakuotės, negu šios pakuotės už užstatą buvo gavusi iš gamintojo, perkant iš jo prekes. Šiuo atveju gamintojas negrąžintos pakuotės kiekiui negrąžins prekybos įmonei jos sumokėto užstato. Tuo tarpu, jeigu gyventojai prekybos įmonei grąžins didesnį kiekį pakuotės, negu jiems šios pakuotės už užstatą buvo perduota perkant šioje prekybos įmonėje prekes, tai prekybos įmonė savo ruožtu prekių gamintojui taip pat grąžins didesnį kiekį pakuotės, negu iš jo buvo gavusi. Tokiu atveju prekių gamintojas šiai prekybos įmonei grąžintų užstatą už visą grąžintą, įskaitant ir papildomai surinktą, pakuotę.
6. Ar galės prekybos įmonės iš gamintojų ar gyventojų už užstatą gautos stiklo taros dūžį priskirti ribojamų dydžio leidžiamiems atskaitymams kaip natūralią netektį?
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 23 straipsnį natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių sumažėjimas. Kadangi gamintojai prekybininkams stiklinės taros neparduos, o tik perduos už užstatą, tai prekybininkai iš gamintojų ar gyventojų už užstatą gautos stiklo taros dūžio ir (ar) kitokio pakuotės netekimo natūralios netekties nuostoliams priskirti negalės.