Neringiškiams gali tekti ieškotis kitos gyvenamosios vietos ir užleisti teritorijas laukiniams žvėrims.
Tokį pesimistinį vaizdą piešia specialistai, nepamirštantys Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovės viešo pareiškimo apie būtinybę saugomoje teritorijoje uždrausti medžioklę.
Tačiau pati parko direktorė savo žodžių nesikrato: medžioklės uždraudimas, anot jos, tai tikslas, kurį ji išsikėlė vos pradėjusi vadovauti parkui 2005-ųjų rudenį.
Medžiotojai ujami?
KNNP direktorė Aurelija Stancikienė apie būtinybę saugomoje parko teritorijoje uždrausti medžioti garsiai prakalbo po to, kai pernai lapkritį vienos iš medžioklių Neringoje metu buvo nustatyta pažeidimų – vietoje vieno briedžio buvo nušauti du, be to, netinkamai buvo pasielgta su sumedžiotų gyvūnų atliekomis.
Tąkart medžioklės vadovas nubaustas 250 litų administracine bauda, taip pat nurodyta atlyginti gyvūnijai padarytą žalą – sumokėti 1089,9 lito.
Nors pažeidėjai jau nubausti, o po incidento praėjo keli mėnesiai, diskusijos iki šiol netyla.
Nidos medžiotojų klubo „Girinis” vadovas Arvydas Gaudiešius sako, esą pasivažinėjus po Neringą galima pamatyti šernų siautėjimo gyvenvietėse pėdsakų.
„O ką į tai sako A. Stancikienė? Kad neringiškiai patys kalti, nes prisisodino užsienietiškų žolių, kurias žvėreliai labai mėgsta. Tai kažkoks tyčiojimasis”, – piktinosi jis.
A. Gaudiešiaus teigimu, nors medžioklė Kuršių nerijoje po minėto skandalo praėjusių metų pabaigoje oficialiai nėra uždrausta, žmonės su šautuvais jaučiasi ujami: „Direktorė savo pasiekė. Anksčiau į medžioklę susirinkdavo keliasdešimt asmenų, o dabar – perpus mažiau. Niekas nenori veltis su ja į konfliktus…”
Mokslininkai atsiribojo
Prieš kelis mėnesius kilęs skandalas atsiliepė ir iki tol Lapnugario bei Karvaičių medžioklės plotuose mokslinę-tiriamąją veiklą vykdžiusiam Klaipėdos universitetui (KU).
KU prorektorius infrastruktūrai Adolfas Brėskis sakė, kad aukštojo mokslo įstaiga siekė atsiriboti nuo parke kilusio ambicijų karo, todėl priėmė sprendimą suplanuotų medžioklių atsisakyti.
Anot A. Brėskio, jeigu parko vadovybė būtų kalbėjusi tik apie medžioklės ribojimą ir nepateikusi savo pozicijos tendencingai, galėjo išsirutulioti normali diskusija: „Tačiau vietoje to prasidėjo kažkoks abipusių santykių aiškinimasis, o universitetas tikrai nėra linkęs dalyvauti visokiuose skandaliukuose. Po to, kai prieš metus įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas dėl medžioklės mokomuosiuose plotuose, atsirado griežti reikalavimai. Buvome sudarę bendrą tarybą su parko atstovais tiems plotams eksploatuoti, tačiau A. Stancikienė savo darbuotojus iš tarybos atšaukė ir mes likome vieni. Iki šiol vis bandome surasti kompromisą. Priešingu atveju apskritai atsisakysime tų mokomųjų plotų…”
Atsisakyti neįmanoma
„Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė kalbėjo neatsakingai. Manau, ji tiesiog pasikarščiavo ir kalbėjo neįsigilinusi į medžioklės reikalus”,- į kolegės žodžius apie būtinybę uždrausti medžioklę reagavo Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) vadovas Giedrius Norvaišas.
Anot jo, uždrausti medžioti jokiu būdu negalima: „Žmogus yra tiek įsikišęs ir susijęs su gamta, kad draudimais sutrikdytume pusiausvyrą. Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jeigu dėl nereguliuojamos gyvūnų populiacijos išplistų lapės ir usūriniai šunys, platinantys ligas ir naikinantys paukščius? O ką reikėtų daryti su šiuo metu mūsų parke sparčiai išplitusiais bebrais, kurie daro didelę žalą ūkininkams? Todėl gamtoje vykstančius procesus ir reikia reguliuoti.”
Vis dėlto ŽNP direktorius pripažino, kad apie komercinę medžioklę vis dėlto reikia kalbėti.
„Reikia ne vienam parko vadovui garsiai siūlymais švaistytis, o diskutuoti visiems specialistams”, – sakė G. Norvaišas.
Skeptiškai į KNNP vadovės žodžius reagavo ir Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis, priskyręs save gamtininkams, iš esmės prieštaraujantiems žvėrių žudymui.
Nepaisant to, kad E. Drobelis žmogų linkęs laikyti „visaėdžiu ir bjauriu padaru”, kuris grybauja, uogauja, žvejoja ir medžioja, jis pripažino, kad tai vyksta tūkstančius metų.
„Visiškai atsisakyti medžioklės, deja, neįmanoma: antai pastaruoju metu Dzūkijoje išnyko briedžiai, bet priviso šernų, ir tai nėra gerai. Nors gamta pati puikiai reguliuojasi, įsikišti vis dėlto reikia. Juk jeigu, sakykime, krankliai išplinta dėl neūkiškumo ir okupuoja kurortus, sanatorines zonas, vadinasi, reikia imtis atitinkamų priemonių…” – „Vakarų ekspresui” sakė Dzūkijos nacionalinio parko atstovas.
Medžioklė – tik iš reikalo
Pati A. Stancikienė „Vakarų ekspresui” sakė, kad tipinės medžioklės, kokios vyksta dabar saugomose teritorijose, prieštarauja saugomų teritorijų steigimo tikslams. Mat tokios teritorijos laikomos ypatingai vertingomis, kur būtina riboti ar uždrausti daugelį veiklų, leidžiamų nesaugomose teritorijose.
„Priešingu atveju iš viso nereikia steigti saugomų teritorijų ir tam švaistyti valstybės lėšų,- aiškino parko direktorė. – Esant ypatingai būtinybei – nustačius laukinių žvėrių grėsmę, paliegusių, ligotų gyvūnų perteklių ar pavojų – galimas jų medžiojimas ir tokioje teritorijoje, tačiau tai nebūtų pramoginė medžioklė ir tai turėtų daryti tik saugomų teritorijų pareigūnai.”
Paklausta apie žvėrių daromą žalą, A. Stancikienė labiau akcentavo žalą, padaromą žmonių.
„Ar kas nors rūpinosi, kodėl daugelis šalia kelio Smiltynė – Nida augančių augalų yra sužaloti, parudavę, mirštantys? Tau jau grynai neatsakingas žmonių veiklos rezultatas, bet ir Jums dėl to širdies neskauda. Kodėl Jums nekyla klausimas, kodėl vokiečių laikais Kuršių nerijoje žalos nedarė apie šimtas čia gyvenusių briedžių, o pagal dabartinius normatyvus „žalą daro” ir keli briedžiai?” – klausė parko direktorė.
Kalbėdama apie kompetenciją numatant ir sprendžiant žvėrių populiacijos reguliavimo klausimus, A. Stancikienė pabrėžė: „Kompetencijos turiu ne mažiau nei medžiotojai ar žurnalistai, pateikiantys tokius klausimus. Žinau, kad populiacija reguliuojama ne vien žudant medžioklių metu. Man vadovaujant KNNP, tai – pirmieji metai istorijoje, kai imtasi prevencinių priemonių apsaugant medžius – buvo naudojami repilentai. Į 2007 metų planus esame įtraukę ėdžias, sodinukų aptvėrimus, specialius lovius žvėrims primaitinti…”
Kompetencija neabejoja
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė savo pavaldinę A. Stancikienę vadino „ne pirma ir, matyt, ne paskutine”, prabylančią apie medžioklės uždraudimą saugomose teritorijose.
„Daug kas mano, kad nacionaliniuose parkuose labiau tiktų organizuoti ne įprastas medžiokles, bet paprasčiausiai reguliuoti vienų ar kitų žvėrių skaičių, saugant biologinę įvairovę”, – mūsų dienraščiui sakė R. Baškytė.
Anot jos, gamta pati sugeba sureguliuoti gyvūnų skaičių: „Bėda ta, kad šiais laikais žmogus savo veikla yra tiek išreguliavęs gamtinius procesus, jog norint išsaugoti biologinę įvairovę, būtina reguliuoti vienų ar kitų žvėrių skaičių.”
R. Baškytės nuomone, visi teisės aktai yra koreguojami, keičiami bei papildomi – tokia ateitis laukianti ir Medžioklės įstatymo, kuris yra pakankamai „jaunas”.