Varžovę turėjo net Nefertitė

Aplinkui – vien auksas

Egipto senovės liekanų saugojimo tarnybos vadovas archeologas Masperas su didele nuostaba rašė: „Auksinės grindys, sienos, auksas kapo gilumoje, kur stovi karstas. Auksas šviesus, spindintis!

Sarkofago dangtis, apklotas aukso lakštais, perskilo, ir pro plyšį matėsi gausiai išpuošta mumija. Kairioji jos ranka gulėjo ant krūtinės, dešinioji – ištiesta palei sudžiūvusį kūną. Ant abiejų rankų dulksvai žibėjo aukso apyrankės (po tris ant kiekvienos) su brangakmeniais. Ant kaklo – puošnus vėrinys su auksiniais pakabais; jos kaktą puošė karališkas ženklas iš paauksuotos bronzos.

Tačiau vos archeologas prie mumijos prisilietė – ji subyrėjo į dulkes, apnuogindama skeletą.“

Kas gulėjo tame „Aukso karste“?

Rastas „Aukso karstas“, kaip iš karto pavadino mokslininkai brangų sarkofagą, jiems užminė sunkią mįslę. Pirmiausiai todėl, kad užrašas ant jo buvo… ištrintas! Matyt, kažkas buvo sinteresuotas nuslėpti palaidotojo asmens atminimą, jo vardą. Maža to. Šalia sarkofago stovėjo keturi puikūs laidojimo indai iš alebastro. Pagal senovės egiptiečių ritualus į juos dėdavo mumifikuojamojo vidaus organus. Ant indų buvo pavaizduota moters galva. Tai reiškė, kad čia palaidota moteris. Tai patvirtino ir su Devisu dirbę medikai. Deja, užrašai ant indų taip pat buvo ištrinti.

Tačiau, nuodugniau ištyrę „Auksiniame karste“ rastus palaikus Kairo muziejuje, specialistai pakeitė savo nuomonę: buvo prieita prie išvados, jog tame karste… guli jauno vyro palaikai. Ir vėl iškilo nauja mįslė: kieno jie?

Mokslininkams teko nemažai padirbėti, kol buvo išaiškinta, kad „Auksiniame karste“ guli faraono – Saulės garbintojo – Amenchotepo IV mumija.

Neprilygstamoji Nefertitė

Su faraono Amenchotepo IV vardu siejasi didysis Egipto perversmas. Visavaldis faraonas panaikino visus senuosius egiptiečių dievus. Tokios ryžtingos permainos atsispindėjo ne tik valstybės valdyme, bet ir šalies mene, raštijoje, net kalboje. Šio valdovo eretiko veikla gerai žinoma egiptologams.

Tačiau kur kas populiaresnis buvo šio valdovo žmonos – neprilygstamos gražuolės Nefertitės vardas.

Neperdedant galima sakyti, jog Nefertitė – viena žymiausių pasaulio moterų žmonijos istorijoje. Ji ir šiandien tebelaikoma moters gracijos ir grožio simboliu.

Nefertitės skulptūrinis portretas buvo aptiktas 1912 metais Amarno mieste (tarp Kairo ir Luksoro) archeologinių kasinėjimų metu.

Kokia buvo garsiosios karalienės kilmė?

Nefertitė buvo Mitanijos (šiaurės vakarų Mesopotamijos dalis) valdovo dukra. Penkiolikos metų ją ištekino už pagyvenusio Egipto faraono Amenchotepo III, kuris greitai mirė, ir Nefertitė tapo jo sūnaus – sosto paveldėtojo faraono Amenchotepo IV, kuriam tuo metu buvo 12 metų, žmona.

Išliko daug nesunykusių istorinių paminklų, kur Nefertitė ir Amenchotepas IV pavaizduoti kartu.

Nebuvo kitos Egipto karalienės, kurios grožis ir vyro – Amenchotepo IV – meilė jai būtų taip iškimingai apdainuota poetų!

Tačiau tas sukurtas kilnios, didelės meilės mitas subyrėjo, kai ir kitų šalių egiptologai pradėjo nuodugniau tyrinėti faraono Amenchotepo IV ir karalienės Nefertitės laikmečio išlikusius paminklus.

Ir vėl – ištrintas užrašas!

Po amerikiečio archeologo netikėto „Auksinio karsto“ atradimo mokslininkams vis dar nedavė ramybės klausimas: kodėl ir koks vardas buvo nutrintas ant tokios svarbios asmenybės palaikus saugančių paminklų – paties sarkofago ir šalia jo stovinčių indų?

Po penkiolikos metų viename Egipto rajone archeologai aptiko kažkokios buvusios labai puošnios karališkos sodybos liekanas. Buvo nustatyta, kad ji prieš 30 amžių skendėjo puikiuose soduose bei gėlynuose. Ant griuvėsių išlikę užrašai liudijo, kad sodyba priklausė vyriausiajai faraono Amenchotepo IV dukrai Mi Jot. Tačiau specialistai nustatė, kad tas užrašas atsiradęs vėliau ant buvusio kito, rašyto hieroglifais. Deja, perskaityti pirminį užrašą būtų galėję padėti tik aiškesni tų hieroglifų pavyzdžiai, pagal kuriuos tas užrašas buvo iškaltas.

Ir tie pavyzdžiai buvo atrasti.

Kaip vėliau rašė tyrinėjimuose aktyviai dalyvavęs rusų egiptologas Jurijus Perepiolkinas, tie hieroglifų pavyzdžiai buvo rasti už tos pačios sodybos ribų atliekų sąvartyne, kuris anksčiau specialistų nebuvo apžiūrėtas.

Po to pirminis užrašas ant sodybos pastato griuvėsių buvo perskaitytas: „Kija“!

Paaiškėjo, jog tai vardas moters, kuriai faraonas Amenchotepas IV padovanojo tą puikią sodybą.

Ir kokia buvo sensacija, kai tų hieroglifų pavyzdžių pagalba buvo perskaityti nutrinti užrašai ir ant „Auksinio karsto“ bei šalia jo stovinčių laidojimo indų: „Kija“.

Slapta faraono meilė

Amenchotepo IV meilė Kijai įsižiebė praėjus keleriems metams po vedybų su Nefertite ir liepsnojo vis karščiau.

Kodėl taip atsitiko? Kokia buvo ta moteris, sugebėjusi tapti tokia rimta konkurente Nefertitei?

Štai ką rašė, lygindamas tas dvi moteris, pavaizduotas skulptūrose, minėtas rusų egiptologas, padėjęs perskaityti hieroglifų užrašą Kijos karališkoje sodyboje ir ant „Auksinio karsto“, Jurijus Perepiolkinas: „Tos iškilmingos ramybės, švelnaus subtilumo, kuris tiesiog dvelkia iš geriausių Nefertitės skulptūrų, aistringame Kijos veide, į tikslą nukreiptame žvilgsnyje nėra net ženklo. Jos didelės, ilgos, šiek tiek įkypos plačiai atvertos akys įtemptai žiūri iš po tankių, juodų antakių. Nosis tiesi, plona. Putlios lūpos suspaustos… Tame veide – kažkas aštraus, deginančio, rūstaus ir kartu įkvepiančio. Jos grožis labai skiriasi nuo ramaus, didingo karalienės Nefertitės grožio.“

Nelegali valdovė

Senojo Egipto įstatymai neleido Amenchotepui IV padaryti Kiją teisėta žmona, nes šalia jo buvo Nefertitė, nors ir praradusi vyro meilę. Tačiau ta neteisėtoji kilo vis aukščiau ir aukščiau. Amenchotepas IV jai viešai suteikė „jaunesniojo karaliaus“ rangą, net atidavė jai valstybinį ženklą. Ant rūmų sienų pradėjo vis dažniau rodytis faraono portretai kartu su Kija ir jų maža dukrele.

Pagaliau atėjo laikas, kai Kija iškilo aukščiau net už pačią karalienę Nefertitę. Tai įvyko 17-aisiais Amenchotepo IV valdymo metais. Tačiau jos neteisėta galia baigėsi netikėtai: faraonas mirė.

Amenchotepas IV mirė jaunas. Po jo mirties Kijos žvaigždė staiga nusileido: negailestingai iš visur buvo šalinami jos portretai bei užrašai, minintys jos vardą. Tikriausiai jis tuo metu buvo ištrintas ir auksiniame laidojimo rūsyje, kurį faraonas, dar būdamas gyvas, įsakė kuo ištaigingiau paruošti savo mylimajai, kai ji paliks šį pasaulį.

Likimas lėmė visai kitaip, negu planavo visagalis Egipto valdovas: į tą „Aukso karstą“ paguldė jį patį, neužrašę (o gal irgi kieno nors nurodymu ištrynę) jo vardo.

Liūdnas buvo ir Kijos dukters likimas. Manoma, kad ji mirė dar vaikystėje, nes archeologai Kijos sodyboje rado paprastai palaidotus vaiko palaikus. Matyt, nepalankumas Kijai atsiliepė ir jos dukrai.

Faraono našlės likimas

Dar esant gyvam Amenchotepui IV, gražuolė karalienė Nefertitė turėjo daug gerbėjų. Ką jau kalbėti apie tą laiką, kai ji liko našlė. Jos palankumo siekė daug pretendentų. Tačiau išdidi Nefertitė taip daugiau ir neištekėjo. Ji turėjo net šešias dukteris. Viena iš jų buvo ištekinta už faraono Tutanchatono, kuriam tuo laiku buvo 11 metų. Šis faraonas grąžino Egiptui dievų kultą. Vėliau jis kiek pakeitė savo vardą – vadinosi Tutanchamonu, kuris ir liko istorijoje.

Nefertitė taip pat mirė jauna. Spėjama, kad mirties priežastis buvo šiltinė, tuo metu siautėjusi Egipte. Jai tebuvo 34-eri.

Taip gražiausia pasaulio moteris ir nepabuvo šioje Žemėje sena, savo žavesį nusinešė į kapus!

Karalienės Nefertitės palaikų likimas irgi liko neaiškus. Žinoma, ji buvo mumifikuota. Tačiau kur guli jos mumija – nėra žinių. Viena nuomonė – mumiją sunaikino karalienės nekentę žyniai. Antra versija – ją paslėpė tie, kurie Nefertitę mylėjo. Bet kur?

Kas žino, gal kada nors bus aptikta ir jos kapavietė, kaip netikėtai buvo aptiktas „Auksinis karstas“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.