Džiaugsmą dėl euro keičia nerimas dėl kainų

Su nostalgija užmarštin palydėję savo senąją valiutą tolarą bei metų pradžioje džiugiai sutikę eurą, slovėnai jau priversti taikytis su karčia realybe – prekių kainos sparčiai didėja

Vos laikrodžiams pradėjus skelbti Naujųjų metų pradžią Slovėnijos finansų ministras Andreja Bajukas iš Liublianos senamiestyje esančio bankomato išsitraukė naujut naujutėlę 100 eurų vertės kupiūrą.

Apie šią akimirką slovėnai svajojo penkiolika metų. Išsivadavusi iš sovietinės Jugoslavijos glėbio vos porą milijonų gyventojų turinti šalis kaipmat vairą pasuko laisvosios rinkos ekonomikos kursu. Kol kitos buvusios Jugoslavijos respublikos santykius aiškinosi ginklais, Slovėnija drąsiai pradėjo reformuoti savo ūkį, o nacionalinės valiutos tolaro pakeitimas euru pabrėžė slovėnų laimėjimus.

Infliacijos baimė

Tačiau gyventojų optimizmas, sumišęs su nerimu – kaip sklandžiai pavyks pakeisti tolarus eurais, svarbiausia – ar valiutos keitimu nepasinaudos prekybininkai, dirbtinai pakelsiantys kai kurių prekių kainas.

Bijodami infliacijos šuolio, slovėnai pirmiausia primena kaimyninės Austrijos pavyzdį. Ši šalis eurą įsivedė 2002 metais. Tada austrų valdžia dievagojosi, kad kainoms didėti bus užkirstas kelias, vis dėlto taip neatsitiko – kaipmat pabrango tokios prekės kaip kava kavinėse, laikraščiai, kai kurios palyginti nebrangios paslaugos.

Slovėnijos pareigūnai visuomenę ramina, kad taip neatsitiks.

„Mes atkreipsime dėmesį ir prižiūrėsime, kaip yra išleidžiami eurai. Kad mažmeninė prekyba vyktų sklandžiai, mes kontroliuosime kainas”, – pareiškė šalies finansų ministras.

Tačiau ne visus slovėnus valdžios pareigūnų žodžiai nuramina – naujausios visuomenės apklausos rodo, kad apie 40 proc. gyventojų baiminasi, jog euras turės įtakos kainų didėjimui. Slovėnijos vartotojų asociacija jau mato pirmąsias infliacijos apraiškas. „Kavos, arbatos, pietų ar pusryčių kainos didėjo visoje Slovėnijoje”, – pareiškė asociacijos atstovė Breda Kutin.

Pasak jos, asociacija jau gavo daugiau kaip 500 vartotojų skundų apie kainų didėjimą restoranuose ir kavinėse visoje šalyje. „Kainų didinimas nėra priimtinas, nes valiutos pakeitimas nepadidino piliečių pajamų”, – teigė Kutin. Vartotojų asociacija pradėjo skelbti kainas jau padidinusių mažmenininkų sąrašą ir rekomenduoja vartotojams jų vengti.

Ruošėsi rimtai

Slovėnijos vyriausybė bei centrinis bankas dar gerokai prieš euro įvedimo datą pradėjo skrupulingai ruoštis, kad keičiant valiutą nebūtų panikos. Todėl kol kas didelių nesklandumų nepastebėta – gal tik prekybos centruose galima pamatyti didesnes pirkėjų eiles prie kasų. Jos nutįso dėl dviejų valiutų cirkuliacijos, mat iki sausio 14 dienos gyventojai dar gali atsiskaityti ir tolarais, o komerciniai bankai juos keis iki kovo pradžios.

Prekybininkai visų prekių kainas skelbia eurais, o pirkėjams tenka nelengva užduotis mintyse kainas versti iš tolarų į eurus. Be to, vartotojams sunku priprasti, kad prie prekių etikečių nemirga nulių virtinė – tūkstantis tolarų yra keičiamas į 4,2 euro (14,5 lito). Slovėnai juokauja, kad jiems ypač sunku bus priprasti naudoti monetas, mat lig šiol jos buvo praktiškai bevertės.

Šiaip euras slovėnams nėra didelė naujovė – dažnai šios šalies piliečiai važiuoja į kaimynines Italiją ir Austriją slidinėti, o ten už prekes ir paslaugas tenka atsiskaityti eurais. Be to, jau nuo praėjusių metų kovo Slovėnijoje buvo įteisinti atsiskaitymai bendrąja Europos valiuta.

Laimėjimai įspūdingi

Slovėnija pirmoji ir kol kas vienintelė buvusio sovietinio bloko valstybė, įsiliejusi į euro zoną. Šalis atitiko euro įvedimui būtinus Mastrichto kriterijus – turėjo nedidelį biudžeto deficitą bei menką valstybės skolą, infliacijos lygis nebuvo didelis. Būtent dėl kiek didesnės nei reikalaujama infliacijos, nuo 2007 metų įsivesti eurą šansą prarado Lietuva.

Slovėnijos metinė infliacija siekia vos 1,9 proc., kai Lietuvoje 2006 m. tikimasi apie 4 proc. infliacijos. Tiesa, šios šalies ūkio plėtra yra lėtesnė – užpernai bendrasis vidaus produktas didėjo 4 proc., o už praėjusius metus tikimasi 4,8 proc. ūkio plėtros. Vidutinis atlyginimas šioje šalyje sudaro 1,2 tūkst. eurų (4,1 tūkst. litų), kai Lietuvoje neatskaičius mokesčių jis vos viršija 1,5 tūkst. litų.