Lietuvoje pastebima vis daugiau klimato kontrastų: 2006-ieji prasidėjo stingdančiais šalčiais, o baigėsi lietumi ir pliusine temperatūra.
Antrasis šios žiemos mėnuo – ir vėl kupinas anomalijų, o Didžiosios Britanijos specialistai teigia, esą didesnės nei įprasta šilumos nestigs visus šiuos metus.
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos (LHT) atstovai sako, jog pastarasis pareiškimas tik papildo mokslininkų stebimo globalinio klimato atšilimo, bet nepaneigia ir galimo atšalimo tendencijų.
Gali ir šilti, ir šalti
Monikos Misiūnienės, LHT Klimatologijos ir metodikų skyriaus vyresniosios hidrologės, teigimu, šią savaitę išplatintas Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro pranešimas – patikimas, bet ne rezonansinis.
„Britų specialistai teigia, kad prasidėję metai gali būti patys karščiausi pasaulio istorijoje dėl globalinio atšilimo bei vadinamojo „El Nino” fenomeno – tam tikro vandenyno ir atmosferos sąveikos. Tačiau jų prognozių tikimybė nėra absoliuti – britai galimybę, kad 2007-ieji bus tokie pat šilti ar net šiltesni metai už šilčiausius 1998 metus, vertina 60-čia procentų”, – „Vakarų ekspresui” sakė M. Misiūnienė.
Anot jos, klimato atšilimas stebimas viso pasaulio klimatologų, o britų pateikta informacija tik dar kartą įrodo, kad tai nėra išsigalvojimas.
Sykiu LHT atstovė pastebi, kad savo moksline veikla garsus Britanijos meterologijos biuras nepaneigia ir priešingų prognozių apie visame pasaulyje vėstančius orus.
„Kol kas niekas negali vienareikšmiškai pasakyti, kuria linkme pasisuks pastaraisiais metais fiksuojamos orų anomalijos – ar bus vis šilčiau, ar vis labiau klimatas šals”, – sakė M. Misiūnienė.
Gyvensime kaip Turkijoje?
Lietuvos specialistų teigimu, šiųmetinė žiema, kai vos savaitę galėjome mėgautis šalčiu ir sniegu, negali būti laikoma vieninteliu neginčijamu klimato atšilimo įrodymu mūsų šalyje.
Žinovai nesiryžta prognozuoti, kad ateityje Lietuvoje gali įsivyrauti toks pat klimatas, kaip ir, pavyzdžiui, mūsų tautiečių pamėgtoje Turkijoje, kur kone 300 dienų per metus šviečia saulė, vasaros būna sausos ir karštos, o žiemos – lietingos.
Anot specialistų, žiemos Lietuvoje iš tiesų gali tapti vis šiltesnės ir – dėl gausėjančių kritulių – drėgnesnės. Vasaros sezonų metu dažniau galime sulaukti sausrų, bet tai nereiškia, kad saulė plieks lyg Viduržemio jūros šalyse.
Kita vertus, esą neturėtų stebinti ir vis dažniau pasikartojantys uraganai, audros ir potvyniai, nes tai – dar prieš dešimtmetį prasidėjusio globalinio klimato atšilimo požymiai, būdingi mūsų kraštui. Per šį laikotarpį vidutinė temperatūra Lietuvoje padidėjo 0,7 laipsnio.
Kraštutinumų proveržis
Pastaraisiais metais orų anomalijas fiksuoja ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio valstybių mokslininkai.
Nors nūdien orai – šilti ir lietingi, prieš metus Lietuvą tuo pat metu kaustė stingdantis šaltis.
Prieš kelis šimtus metų tuo pačiu laikotarpiu į mūsų šalį ir gandrai parskrisdavę, ir būta dienų, kai termometrai rodė net 40 laipsnių šalčio.
Anomalijų nestinga ir vasarą. Pavyzdžiui, 1992 metais sausra truko tris mėnesius, o 1994-aisias dvi savaites oro temperatūra siekė per 30 laipsnių karščio. 2006-ųjų vasaros karščiai ilgam įsiminė kaimyninei Lenkijai, prancūzams ir olandams.
Mūsų šalis yra gana judrioje orų „sankryžoje”, kur „eismą” reguliuoja Atlanto ir Arkties vandenynai, Viduržemio jūra, Eurazijos ir Afrikos žemynai. Skirtingo galingumo bei temperatūros oro masių judėjimas ir lemia lietuviškų orų įvairovę