Finansų ekspertai sveikina valdžios apsisprendimą šiemet grąžinti visus rublinius indėlius, tačiau kritikuoja premjerą už menką ryžtą mažinti gyventojų pajamų mokestį
„Visiškai remiu planus kaip įmanoma greičiau kompensuoti žmonėms rublinius indėlius, tam panaudojant vienkartines įplaukas – pinigus už „Mažeikių naftą”, ir taip sumažinti valstybės skolą. Prieš valdžiai priimant sprendimą indėlius kompensuoti, buvau vienas iš prieštaraujančiųjų, tačiau jeigu nutarimas priimtas, jį reikia vykdyti”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo, kaip ir „DnB Nord” banko prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos nuomone, tai infliacijai apčiuopiamos įtakos neturės.
„Šis žingsnis, be kita ko, įlietų stabilumo ir pasitikėjimo valdžia, kuri pagaliau įgyvendintų seną savo pažadą. Labai abejoju, kad tai turės įtakos infliacijai, nes suma, palyginti su metiniu paskolų portfelio didėjimu, siekiančiu apie 5 mlrd. litų, maža. Be to, rublinius indėlius atgaus daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, kurie labiau linkę taupyti. Jie lėšas gali panaudoti indėliams arba kitiems taupymo instrumentams”, – sakė Titarenka. Pasak jo, pinigus gautų vargingiausi Lietuvos gyventojų sluoksniai, todėl bent truputį galėtų sumažėti atotrūkis nuo turtingesniųjų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius teigė, kad rublinių indėlių kompensavimo idėja sveikintina, nors toks įsipareigojimas kažkada buvo priimtas remiantis politiniais motyvais. „Dabar ekonominės plėtros metai, laikas palankus įsipareigojimams vykdyti”, – tvirtino jis.
Finansų ekspertai iš esmės pritaria Vyriausybės planams toliau mažinti gyventojų pajamų mokestį, tačiau teigia, kad valdžia „buksuoja”.
„Dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo žinios yra abstrakčios. Pasigendu didesnio noro į priekį eiti sparčiau, pirmauti. Valdančiosios koalicijos partneriai turėtų paskelbti savo poziciją dėl tolesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo terminų. Iš esmės būtų didelė klaida mokesčio nemažinti, kai galima tai padaryti”, – sakė LLRI vadovas.
Finansų analitikų asociacijos vadovo Mindaugo Vaičiulio teigimu, asociacija palaiko gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, tačiau norėtų, kad reforma būtų spartesnė bei aiškesnė. „Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas didina Lietuvos konkurencingumą naujų ES šalių bei kitų valstybių atžvilgiu. Vis dėlto valdžia turėtų aiškiai pasakyti, kokiais tempais ir kiek bus mažinamas mokestis, kad reformos poveikis būtų didesnis”, – teigė jis.
Pasak Nausėdos, gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra tarsi Vyriausybės skola verslui. „Premjeras veikiausiai nusiteikęs ryžtingai jį mažinti. Jei mokestį pavyktų šiemet sumažinti iki 24 procentų, dar yra vilčių, kad 2008-aisiais jis būtų sumažintas iki 20 procentų. Taigi būtų išnaudotas tinkamiausias laikas drastiškam mokesčio sumažinimui, o verslo konkurencingumas padidėtų”, – sakė SEB Vilniaus banko atstovas.
——————————————————————————–
Kaip grąžins rublinius indėlius
* Trečiosios grupės indėlininkams likusios santaupos žadamos pradėti mokėti jau nuo vasario. Trečiosios grupės indėlininkų – pensininkų, sulaukusių 60 ir daugiau metų, yra likę apie 30 tūkst., jiems dar bus grąžinta apie 163 mln. litų.
* Ketvirtosios grupės indėlininkams, kurių yra daugiau nei 20 tūkst., santaupos galėtų būti grąžinamos antroje metų pusėje, lygiomis dalimis kas ketvirtį, tačiau, anot Finansų ministerijos pareigūnų, gali būti priimtas sprendimas jas grąžinti ir anksčiau – iki šių metų rudens. Ketvirtosios grupės indėlininkams priskirti visi jaunesni nei 60 metų gyventojai, jiems reikės išmokėti 972 mln. litų.
* Kaip ir iki šiol, maksimali vienam žmogui grąžinamo indėlio suma yra 6 tūkst. litų. Tai reiškia, kad jeigu indėlis buvo iki 6 tūkst. litų, žmogus atgaus visą sumą, o jei ši suma buvo didesnė, bus grąžinta ne daugiau kaip 6 tūkst. litų.
* Iš viso šiemet bus grąžinta 1,135 mlrd. litų nuvertėjusių rublinių indėlių. Didžioji jų dalis – 989 mln. litų – iš lėšų, gautų pardavus „Mažeikių naftą”, dar 146 mln. litų – iš biudžeto.
* Indėliai pirmajai gyventojų grupei buvo pradėti grąžinti 1998 metų lapkritį (iš viso jiems grąžinta 564,4 mln. litų), antrajai – 1999-ųjų balandį (920,2 mln. litų).