Sausio tragedija kelia naujų aistrų

Artėjant šešioliktosioms tragiškų sausio įvykių metinėms nuskambėjęs raginimas apie tai nedviprasmiškai priminti Rusijai veikiausiai liks balsu tyruose

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis siūlo parlamentarams paraginti šalies Vyriausybę, kad kreiptųsi į Rusijos kolegas ir pradėtų derėtis dėl kompensacijų 1991-ųjų sausį dėl sovietų agresijos žuvusių bei nukentėjusių šeimų nariams. Vakar konservatorius įregistravo tokios rezoliucijos projektą.

Svarbiausia – pradėti

„Pirmiausia – tai bandymas padėti nukentėjusiems žmonėms, o antra – mėginimas atkreipti ir Rusijos, ir tarptautinės visuomenės dėmesį, kad neužmiršome tos baisios agresijos”, – LŽ sakė Ažubalis.

Paklaustas, dėl kokios sumos galima būtų derėtis su Rusija, parlamentaras prisipažino negalįs to pasakyti. Jo teigimu, svarbiausia inicijuoti ir pradėti derybas dėl kompensacijų. „Kai Seimas 2000 metų birželį priėmė įstatymą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę pradėti derybas ir siekti per okupaciją padarytos žalos atlyginimo, mūsų „valstybininkai” tik du kartus išdrįso kelti šį klausimą – 2001-ųjų sausį ir kovą”, – prisiminė Ažubalis. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis 2005 metais, anot parlamentaro, pareiškė, esą tokio klausimo kėlimas tik paaštrintų abiejų šalių santykius.

2005 metų duomenimis, valstybės paramą gauna maždaug 380 nukentėjusiųjų per sausio įvykius šeimų. Joms per metus išmokama apie 532 tūkst. litų. Dar 439 tūkst. litų skiriama kompensacijoms už būsto išlaidas.

Paklaustas, ar tiki, kad Seimas pritars jo rezoliucijai, Ažubalis vylėsi, kad niekas nedrįs balsuoti prieš ją. Taip buvo priimant įstatymą dėl okupacinės žalos atlyginimo.

Rezultato nebus

Seimo URK pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas kolegos konservatoriaus siūlymuose pirmiausia įžvelgė artėjančių savivaldos rinkimų potekstę. „Neišsprendėme vienos su Rusija susijusios problemos – okupacinės žalos atlyginimo, o jau keliame kitą. Taip elgdamiesi tik nupiginame savo valstybę”, – pareiškė jis LŽ.

Karosas nusistebėjo, kodėl konservatoriai, ilgą laiką buvę valdžioje, tik dabar atsitokėjo ir pamatė problemą. „Mes tik politiškai suerziname kitą valstybę. Juk žinome, kad reakcija bus panaši kaip ir iki šiol buvusios. Be geranoriško Rusijos sutikimo tokios problemos neišsprendžiamos, o ši į tokias kalbas neina”, – aiškino socialdemokratas.

Pasak jo, mūsų derybininkai, pavyzdžiui, okupacinės žalos atlyginimo klausimą ne kartą mėgindavo įrašyti į delegacijų darbotvarkę, bet Rusija jį išbraukdavo. „Nejau karą Rusijai skelbsime? Tad ar verta erzinti ją tuščiai, kai rezultatas žinomas iš anksto?” – retoriškai klausė Karosas.

Parama bus nedidelė

Politologas Algis Krupavičius LŽ teigė turįs abejonių, ar derėtų per sausio įvykius patirtos žalos atlyginimo klausimą išskirti kaip atskirą, kai yra priimtas įstatymas dėl visos okupacinės žalos atlyginimo. „Sausio įvykiai taip pat galėtų būti bendrame kontekste”, – savo nuomonę dėstė politologas.

Krupavičius įsitikinęs, kad nukentėjusiaisiais per sausio įvykius pirmiausia turi rūpintis Lietuvos valstybė. „Juk nukentėjo Lietuvos piliečiai, kurie atėjo ginti parlamento ir kitų svarbių objektų, pakviesti Lietuvos valdžios”, – priminė politologas. Kita vertus, jis prisipažino negalįs vienareikšmiškai vertinti Ažubalio siūlymo. Tačiau Krupavičius skeptiškai nusiteikęs dėl minėtos rezoliucijos priėmimo. „Žinant rezervuotą kairiųjų partijų poziciją dėl griežtų reikalavimų Rusijos atžvilgiu tikėtina, kad parama tokiam sprendimui bus nedidelė”, – pabrėžė jis.