Žvejai įsitikinę, kad gaudyti žuvis yra išskirtinai vyriškas darbas. O gal malonumas? Net jeigu taip, jie randa šimtą priežasčių, kodėl moterims tai nederamas užsiėmimas.
Tačiau moterys vis dažniau ima į rankas meškeres, anksti keliasi ir drauge su vyrais traukia prie vandenų.
Jei jų paklaustume, kodėl jos taip daro, kiekviena atsakytų savaip.
Nemaža dalis žvejojančių moterų tikintų užsikrėtusios šia aistra. Tas sunkiai apsakomas malonumas laukti suvirpant plūdės, kai vandens paviršiuje pasirodo pirmieji raibuliai, nė kiek ne mažiau traukia moteris nei vyrus.
Reikia ypatingos nuojautos, kada pakirsti žuvį, kaip ją jautriai vesti, kad nenutrūktų valas, sugebėti ištraukti ją į krantą ar „įsodinti” į graibštą.
Šie subtilūs veiksmai tiesiog sukurti moteriškai intuicijai ir švelnumui. Taigi didžiausias žvejojančių moterų būrys yra aistringos žvejės.
Kitos garsiai gal ir neprisipažintų, bet kaip draugė draugei tikrai išklotų, jog kartu su vyru važiuoja į žvejybą, kad jis, žaltys, neprisigertų ir saugiai grįžtų namo.
Dar mažiau moterų atvertų širdį taip saugančios savo brangiąją šeimos galvą nuo pagundos susižvejoti ne kokią kuoją ar raudę, o viliokę moteriškaitę. Jau geriau drauge šalti, klausyti kvailų, šimtą kartų girdėtų pasakojimų apie nerealius laimikius, nei kankintis abejojant, ar tik ne svetimoje lovelėje brangusis žvejoja.
Nepamirškime ir tų moterų, kurios tik pagal asmens dokumentus gali būti priskirtos silpnajai lyčiai. Tos plačiapetės, tvirto stoto moteriškės mėgsta viską, kas vyriška. Jų ir pomėgiai išskirtinai vyriški, todėl neretai jas galima pamatyti mėtant spiningą.
Tokios nebijo nei slieko, nei uodo trūklio lervų, stipria ranka sumaišo pašarus, gali bristi į ledinį vandenį atkabinti užsikabinusio kabliuko ar blizgės.
Tačiau labai elegantiškas moteris galima sutikti žvejojančias ar bent vaizduojančias, kad ketina tai daryti. Jos dažniausiai būna netekėjusios.
Vyrai jas pakviečia į žvejybą, žadėdami smagią pramogą. O šios žavios būtybės pasitelkia visą savo žavesį, kulinarinius sugebėjimus, bendravimo bei gundymo meną, kad sužavėtų ir sužvejotų savo svajonių objektą. Jos netepa rankų visokia ant kabliuko maunama bjaurastimi.
Užtat entuziastingais šūksniais sutinka kiekvieną iš vandens ištrauktą laimikį.
Labai nedaug moterų tiesiog neįsivaizduoja savo laisvalaikio be mylimo sutuoktinio. Jis jai ir draugas, ir meilužis, ir pašnekovas, ir guodėjas. Todėl tokios poros net į žvejybą važiuoja kartu.
O dar būna, kad ypatingo skurdo prispaustos moterys drauge su vyrais merkia meškeres, kad kuo daugiau žuvelių galėtų įdėti į puodą.